Labdaros ir paramos fondo "Rugutė" forumas

[Edita]

Aleksiuko istorijos apsaugoti ir išsaugoti nepavyko Matau tik paskutinį puslapį, 59 psl. - sveikinimus Kalėdų proga. Bandysime, gal pavyks atstatyti iš senų išsaugotų duomenų (iki liepos mėn.)
Jei atsirastų žmogutis, kuris sutiktų veltui sutvarkyti aplūžusi forumą - dideliausias ačiū. Kol kas - yra taip, kaip yra.
_________________
„Mes randame gyvenime tai, ką patys jam suteikiame.“ R. V. Emersonas

[inga]

Be galo skaudu ir gaila... Vis protarpiais paskaitydavau. Na, bet ką jau padarysi...
_________________
"Reikia nedaug, kad sukeltum šypseną, ir pakanka šypsenos, kad viskas taptų įmanoma." G.Cesbronas

[inga]

Lina (iš toli), gal kartais turit išsaugojusi tą citatą iš japono laiško, kur apie Aleksiuką paminėta? Jei turit, gal galit pakartotinai tą sakinį pacituoti? Neišsisaugojau, o forumas ... pradingo.
Ačiū.
_________________
"Reikia nedaug, kad sukeltum šypseną, ir pakanka šypsenos, kad viskas taptų įmanoma." G.Cesbronas

[ema]

labukas. taip gaila sios istorijos. Ir as ten tankiai paskaitinedavau, bet turbut taip jau turejo buti. Gaila ten paliktos sirdies daleles, jausmu ir minciu, bet gal taip bus lengviau. vis paskaitai ir atgyja is naujo isgyvenimai, sielvartas ir kartais net pyktis ant likimo. O dabar tai pyktis ima ant visu nenaudeliu kurie drysta inesti virusa kuris taip negailestingai sunaikino visa istorija.

[Lina (iš toli)]

Ingut, butinai pakartosiu - laiskelis darbe, ryt parasysiu. Apkabinu. Linkejimai Martynukui:)

[inga]

[Lina (iš toli)]

"Atejus Kaledu laikui, as meldziuosi uz Aleksa ir jo tevelius ir mastau apie Dievo valia, kuri leido man sutikti nekalta Aleksiuka pries pat jam isheinant..." (Motomi Wakamatsu)

[inga]

Labai labai ačiū, Lina. Geriausi Jums linkėjimai nuo mūsų visų.
_________________
"Reikia nedaug, kad sukeltum šypseną, ir pakanka šypsenos, kad viskas taptų įmanoma." G.Cesbronas

[Lina (iš toli)]

Už ką čia tas "ačiū", Ingut? baikit

Kaip Martynukas? Ar tebedraugauja su dinozaurais?

[Lina (iš toli)]

oi, ir kas čia dabar mane "jus" vadina? Ligituką išauklėjau, imsimės Ingutės

[inga]

[inga]

[Lina (iš toli)]

Sutariam!

[inga]

"Mūsų kelias - ne žolė švelni...
Tai - nelengvas takas per aštrias uolienas.
Ištveri, vadinas, gyveni,
Ir nesijauti našlaitis, nors ir būtum vienas."

(R.Adomaitytė-Chabarina)

Po švenčių man tarsi pasidarė kiek ramiau... Tik vis bijau, kad pamiršiu, kaip atrodė Aleksiukas...
_________________
"Reikia nedaug, kad sukeltum šypseną, ir pakanka šypsenos, kad viskas taptų įmanoma." G.Cesbronas

[Ziuzia]

Ingute, nepamirshi, shirdele ji prisimins... Ir kaip jis atrode, ir koks jis buvo... O shiaip, norechiau sakyti ne "buvo", o "yra"... Ash tvirtai tikiu, kad musu brangieji neishnyko, kad jie yra ir kad po mums skirto laiko mes juos dar sutiksim...