Labdaros ir paramos fondo "Rugutė" forumas

[inga]

Aida,
Tos žaizdelės galėjo atsirasti nuo chemijos (mums tai net po 2-3 savaičių kartais atsirasdavo) - tada reikia teplioti vandeniniu 1% fuksino tirpalu (geriausiai padeda, gaminamas, nors gal kur vaistinėj ir taip turės). Jei tai iš tikrųjų stomatitas (mažai tikėtina, nes jis daugiausia būna virusinės kilmės), naudojamas ACYCLOVIR STADA tepalas arba DAKTARIN gelis (perkami be recepto).
Bet šiaip dar ir su gydytoja būtų gerai pasitarti, kai jau dirbs antradienį.
_________________
"Reikia nedaug, kad sukeltum šypseną, ir pakanka šypsenos, kad viskas taptų įmanoma." G.Cesbronas

[Aida]

Labas rytas
Nezinau kas ten Pijui buvo su tom dantenom, bet siandien jau ne taip patine, ir tik viena zaizdele beliko, matyt padejo tas saltalankiu aliejus. Tai ryt kai gyditoja ateis, jau nebebus ka rodyti
Siandien labai grazi dienele, saulyte sviecia, o sniegooo...iki keliu. Dumsim i lauka ar net kur toleleu i gamta...kur daug, daug medziu Liux, arba kaip Pijus sako:" cia tai butu geras"

[Giedrė]

Jei kuriai reikia, aš turiu mažai naudoto Dactarino gelio, mielai atiduočiau, o galioja jis iki 2007-09. Aš Kaune.

[Aida]

Aciu, gal neprireiks, atrodo, kad jau baigia sugyti, jau ir dantukus leidzia valyti, nebeskauda. Be to mes vilnieciai. Gal Ingai reiketu?

[Giedrė]

[Aida]

Sveiki,
Siandien pasikartojome kraujuko tyrimus. Leukocitu jau norma 4,3. hemoglobinas puse bedos - 99. Tik truputi trombocitai pakrite - 45, bet irgi ne taip dar blogai. Butu gerai, kad kraujukas butu pagrindinis pasveikimo rodiklis, deja taip nera Siandien dar skambinau i klinikas, suzinoti, ka pasake radiologas. Pijui dar butu galima taikyti apie 20 greju, bet ka tie 20 greju pades, jeigu nepadejo 60Gy.
Dabar busim namuciuose, kol neprasides skausmai ar kitokia neurologija. Tada neurochirurgas dar bandys kazka padaryti, kad maziau skaudetu....
...aciu dievui, kad Pijukui dar siandien viskas gerai...labai bijau rytojaus...

[Inga-mama]

dieve kaip negerai, bet reikia tikėti........

[Aida]

Aciu uz gerus zodius, bet kuom tiketi, kai nebetaikomas joks gydimas...?

[Laura]

Labas vakaras, Aida,

gerai atsimenu tą jausmą, kai paskutinį kartą grįžom su broliuku iš ligoninės. Grįžom su didžiule baime laukti rytojaus.

Bet nebetęsti gydymo buvo jo paties pasirinkimas. Prisimenu, kaip jis džiaugėsi, kad daugiau nebereikės kentėti pykinimo nuo chemoterapijos, kad daugiau niekas jo nebebadys. Jis džiaugėsi, kad visas paroje esantis laikas priklause tik jam. O kai nuskausminamieji pradėjo slopinti ir migdyti, jis prašydavo atnešti puodelį kavos, kad tik daugiau laiko turėtų. Turbūt, jei būtų galėjęs, būtų apskritai nemiegojęs.

Miela, Aida, pasistenkite išnaudoti tą laiką, kuris Pijukui skirtas, dar daug gražių dalykų galite nuveikti. Kad ir koks baisus būtų rytojus, gyvenkite šia diena. Juk nė vienas iš mūsų - nei sergantis, nei sveikas- nežino, kas jo laukia rytoj. Apie rytojų mes galime tik spėlioti.

Stiprybės Jūsų šeimai,

Laura

[Inga-mama]

Sveiki,
aš taip pat pritariu Laurai, kad reikia išnaudoti tą laika kuris yra skirtas JUMS IR PIJUI (JŪSŲ ŠEIMAI)

nors ne man šnekėti, nes aš to nepatyriau ir neturiu jokios teisės..

su didele pagarba ir meile
Inga-mama

[Giedrė]

Praleisti tą laiką kuo gražiau.............bet kaip tai padaryti, kai mamai širdis plyšta iš skausmo..............sunku įsivaizduoti.......kažkaip labai graudu..... Man net sunku būtų kažką patart.

[Svečias]

Aš bėgu per pievą basas
Ir upės vandenim brendu.
Vienoj rankoj nešu gyvenimą,
Kitoj rankoj - viltį nešu.
Ir jeigu aš parklupęs gyvenimą pamesčiau -
Liks viltis.
Tikėjimas, kad dar išauš rytojus,
Tikėjimas, kad dar aplenks mirtis.
Ir net tada kai jau nebūsiu -
Liks viltis.
Tikėjimas, kad susitiksim TEN...
Kur vėl per pievą bėgsiu basas,
Kur vėlei brisiu upės vandenim...

Siprybės ir vilties Jums mieloji Aida

Su pagarba,
Vilma

[Aida]

Mielosios,
Labai Jums Aciu uz tokius nuostabius zodzius, uz tokias nuostabias eiles. Skaitau ir verkiu...ir pykstu ant saves, kad baigiu pasiduoti...
Paskutiniu metu mazai kur einame, tik po savo rajona pasivaikstinejame ( na dar tas kraujukas vis krisdavo), nebevaziuojame i kaima, bijau kad kas nenutiktu.
O mano vyras man sako:" eikit, vaziuokit i kaima, pas draugus, eikit i mokyklele, juk leukocitai jau atsistate, jau galit nebebijoti. O jei kas blogo nutiks, tai koks skirtumas kur, namuose ar ne. Juk visur yra masinos, koks skirtumas is kurios vietos jus reiketu vezti i ligonine" Ir tada dar subara:" ir kodel tu manai, kad kazkas turi nutikti.Tu nezinai nei kas, nei kur, nei kada. Tu ne Dievas. Gal eisi rytoj gatve ir nutrenks masina, todel dziaukis, kad gyveni siandien"
Jis beprotiskai teisus, ir as viska puikiai suprantu, as ir pati taip kalbu, kad reikia gyventi siandiena, tik kartais taip sunku...
Aciu

[Asta]

Labukas Aida, Pijuk,
Sedziu va kitoj pusej baltijos juros, skaitau zinutes siame forume ir taip graudu darosi. Zinau, kad visi teisus kurie sako, kad reikia gyventi sia diena, sia minute, sia akimirka, nes kitos jau gali ir nebebuti, taciau esu is tu zmoniu kurie niekad negali susitaikyt su esama padetim, kol dar yra nors menkiausia galimybe kazka daryti. Net neoriu galvot, kad Pijui jau nebeimanoma nieko padaryt... Nezinau, gal esu naivi, gal kvaila, bet kazkur giliai sirdy kazkas sako, kad tik reikia labai labai tiket, labai labai noret, daryt viska kas tik imanoma ir...
Kaip manai, gal man cia Svedijoj pasidomet kas yra daroma, kaip gydomi tokie vaikuciai kaip Pijus. Gal jie tiesiog i elektroninius laiskus vangiai atsakineja, o jei butu imanoma pasikabet akis i aki, gal ka nors naujo suzinociau. Cia Lunde yra dideles Universitetine klinikos, pabandysiu pasidomet kas cia yra daroma ir ar isvis tokie ligoniai cia gydomi...
Labai pasiiilgau, myliu, Asta

[Ieva]

Sveikos mamytes,
Visiskai atsitiktinai uzklydau i si tinklapi ir jau savaite negaliu jo pamirsti. Labai zaviuosi visu Jusu pasiaukojimu ir stiprybe, kovojant uz savo mazuju dziaugsma ir sveikata. Visa sirdimi esu su Jumis ir galvoju apie Jusu mazuosius linkedama jiems kuo geresnes sveikateles.
Laikykites!