Labdaros ir paramos fondo "Rugutė" forumas

[Viltis_]

Ačiū, Gertrūda, ačiū visiems. Kaip mes jaučiamės???rugpjūčio 21 d. -trys mėnesiai kaip Kamilytė išėjo namo.Kai pagalvoji-tai toks trumpas laikas,o kai grįžti mintimis į praeitį tai atrodo tiek daug praėjo laiko.Mes patys gyvenam, bet be didelio džiaugsmo, esam kaip "robotai".Stengiamės melstis,bendrauti su Dievu, tikėti kad jai gerai.Tik tai ir palaiko. Galėčiau ilgai ilgai kalbėti... RAMYBĖS VISIEMS. Kamilės mama

[inga]

Kamilei ten tikrai turi būti gerai. Tik mums (Jums ypač) jos visada truks... Geriausi linkėjimai
_________________
"Reikia nedaug, kad sukeltum šypseną, ir pakanka šypsenos, kad viskas taptų įmanoma." G.Cesbronas

[Viltis_]

Ačiū, Gertruda. Tikrai gali rasyti, klausti. Visą tą laiką kai prasidėjo mūsų ligos kelias noriai bendravome su visai žmonėms, rašėme į laikraščius, žurnalus, dalyvavome televizijos laidose.Tikrai neužsisklendėme savyje.Ir dabar norime apie tai kalbėti.Rudenį dalyvausime laidoje "Bėdų turgus" O kaip mes jaučiamės?3 mėnesiai kai ji išejo NAMO.Sekmadienį buvome mišiose,kuriose krikštijo vaikutį.Išgirdau jo verksmą, atsisėdau, truputį paverkiau...Gyvenimas atrodo beprasmis, be gyvenimo džiaugsmo...

[Viltis_]

keista, kai atsiverti si tinklalapį ir randi tema "PARAMA KAMILEI". Jos nera su mumis, bet as vis dar noriu bendrauti su jumis (kaip ir per ją)...Kiek ji subure zmoniu!!!Jos kapelį aplanko daug zmoniu:ir draugu,ir giminiu, ir visai nepazistamu zmoniu.Visi jie susimasto apie givenima, nors trumpam randa ramibe.

[inga]

Kaip Jūs laikotės, Kamilytės tėveliai? Nors mažai bendravome, tavęs, Viltie, pasiilgau. Tokia jau esu: ką pažįstu, laikau beveik savo šeima - na, bent jau gerais draugais.
Mes Jūsų ir Kamilės nepamiršim. Visada su jumis - Aleksiuko tėvai.
_________________
"Reikia nedaug, kad sukeltum šypseną, ir pakanka šypsenos, kad viskas taptų įmanoma." G.Cesbronas

[Svečias]

Viltis, tik noriu pasakyti, kad esu mintimis ir malda su Jumis šią nelengvą dieną (jeigu neklystu šiandien Kamilytei būtų buvę ketveri metukai).

Jeigu ašaromis būtų galima nutiesi tiltą, o prisiminimais - kelią, būtumėte Ten, danguj, su savo Angelėliu... Deja...

Stiprybės Jums.
Jeigu norėtumėte pabendrauti parašykite man vanila@one.lt

Pagarbiai, Vilma

[inga]

Laikykitės Jūs abu su vyru, Viltie.
Reikia gyventi toliau, išsaugant širdyje Kamilę: tarsi ji būtų gyva, tarsi ji būtų Jūsų angeliukas, stebintis ir saugantis Jus iš dangaus. O gal ji iš ten mato Jūsų skausmą? Žinau, Jūsų skausmas beribis... Bet Kamilei, manau, labiausiai patiko matyti savo tėvus laimingus. Ji visada žinos, kaip ją mylite - to jausmo niekas nepakeis. Be to, Jūs dar turite vienas kitą, galite pasidalinti prisiminimais, slapčiausiomis mintimis - o tai irgi labai daug. Tikuosi, neklystu. Bent man sunkiausia būtų likti vienišai su savo mintimis ir jausmais, neturėti kam išsilieti.
Nemoku gražiai reikšti minčių, bet geriausia jausmus savo eilėmis svečių knygoje išreiškė Vilma - aš skaičiau ir verkiau: kaip teisingai parašyta...
Lauksiu mūsų susitikimo. Gal kartais šiais metais dar pavyks?
_________________
"Reikia nedaug, kad sukeltum šypseną, ir pakanka šypsenos, kad viskas taptų įmanoma." G.Cesbronas

[Aida]

Kaip laikotes, Kamilytes teveliai?

[inga]

Linkėjimai nuo Alekso ir jo tėvelių
_________________
"Reikia nedaug, kad sukeltum šypseną, ir pakanka šypsenos, kad viskas taptų įmanoma." G.Cesbronas

[GYVENIMAS]

laba diena, visiems.
rašo Kamilės (angeliuko) mama Lolita. Keletą metų nebuvau prisijungus prie šio tinklalapio. Gegužės mėnesį buvo 5 metai kai išėjo dūkrytė. Ką išgyvenom per tuos metus? Netektis perkeitė mūsų gyvenimą, šiandien mes stengiamės būti tikrai katalikais, po dukrytės išėjimo prasidėjo mūsų kelias link gyvojo Dievo ieškojimo. Šiandien mes su vyru šlovinam kataikų bažnyčioje Rukloje (gyvenam Jonavoje). Kartais per Šv.Mišias giliai giliai širdyje išdristu padėkot Dievui už netektį, nes tai atvėrė mums akis į naują gyvenimą. VISIEMS LINKIM STIPRYBĖS IR MALDOJE IEŠKOTI NUSIRAMINIMO. LOLITA IR FELIKSAS