 |
Labdaros ir paramos fondo "Rugutė" forumas
|
Rodyti ankstesnę temą :: Rodyti sekančią temą |
Autorius |
Pranešimas |
rima
Prisijungė: 2010 08 03 Pranešimai: 275 Miestas: utena
|
Parašytas: 09 Sk. 26,2010 5:24 pm Rašyti temą: |
|
|
Plysta sirdis ...
O as vis netikiu
Tiek laiko jau praejo
Ir visvien netikiu ,
Kad nebera ir niekad nebebus Taves salia
O as taip pasiilgau ...
Isties , kazkam ,o galbut Tau esu dekinga ,
Kad kartais susitinkame sapne.
Niekaip nesuprantu , ir nieks neatsakys man ,
Kodel sioj zemej taip trumpai pabuvome drauge .
Plysta sirdis
Ir vis dar netikiu , kad laikas gydo
Tokias gilias , skaudzias zaizdas . |
|
Atgal į viršų |
|
 |
rima
Prisijungė: 2010 08 03 Pranešimai: 275 Miestas: utena
|
Parašytas: 09 Sk. 26,2010 7:58 pm Rašyti temą: |
|
|
Mielas mano vaikeli , skiriu Tau situos eilerascius , gimusius is paciu sirdies gelmiu , is skaudzios dabarties , is Taves dabarty , praeity . Kaip gi as galiu pamirst Tavo sapna , kuri pries savo kancia sapnavai , kaip galiu pamirst tik mudviem zinomus juokelius , kurie priversdavo Tave kencianti sypsotis ? O si pavasari Tavo palangeje zydincioje vysnioje ciulbantis paukstelis , kuris striksejo puse dienos nuo vysnios prie lango , ciulbejo , sparneliais mojavo , paskui palei atdaras balkono duris skraide... Palikusi visus darbus , as su nuostaba ziurejau i ji ir dziaugiausi , kad Tu mane aplankei ...
Aciu , Linuk , kad atejus beprotiskam ilgesiui , aplankai sapnuose , kad karta , man paprasius , padarei tai , kas neitiketina . Tu tikrai esi salia , esi mano Angelas sargas , prisimeni musu susitarima - kuris pirmas iskeliausim , tas ir busim vienas kito Angelu sargu . Aciu , kad padedi man nepaluzti slaugant seneli , tada ,kai as bunu bejege , kreipiuosi i Tave mintimis ir Tu padedi .
Galbut todel daznai sau mintyse tai viena , tai kita posma kartoju ,dazniau nei maldas , kurios tada kazkodel nepadejo .
Paskutinį kartą redagavo rima, 09 Antr. 28,2010 3:56 pm. Redaguota 1 kartą |
|
Atgal į viršų |
|
 |
rima
Prisijungė: 2010 08 03 Pranešimai: 275 Miestas: utena
|
Parašytas: 09 Sk. 26,2010 9:20 pm Rašyti temą: |
|
|
Ta nelemta liga mum prasidejo 2006 geguze , kai Linui pradejo skaudeti kaire koja , tirpo kojos slaunis ir kulnas . Jis tai slepe nuo manes kiek galedamas , kentejo , nes labai bijojo gydytoju , o ypac kraujo paemimo , galvojo , kad praeis . As pati tuo metu buvau koja susilauziusi , nedirbau , todel budavo keista jog Linas , grizes po pamoku eidavo paguleti , uzsnusdavo , o ir ilgais vakarais mudviem besisnekuciuojant , kai jis jau miegodavo , as ziuredavau i ji ir man kazko taip neramu budavo - tarsi jausdavau , kad kazkas netaip . Pradejau Linui matuoti kasdien temperatura . Vis budavo 37 su keliom dalim . O kai jo paklausiau , kodel diena miegi , atsake ,kad nakti neissimiega , nes skauda koja . Nieko nelaukdami nuvykome pas gydytoja , chirurgas tik apziurejes , be jokiu rengenu diagnozavo sedimo nervo uzdegima , israse savaitei geriamu tableciu , dar buvome nusiusti del sinusito nes Linas slogavo . Rado ir sinusita , paskyre antibijotiku .
Parvyke namo taip ir gydemes , dar 10 - tos klases egzaminus tuomet Linas laike , nebuvo lengva jam mokytis , nes sveikata negerejo . Vel myneme poliklinikos slenkscius , laukeme pas chirurga ilgiausiose eilese , vel sinusitas vel kiti antibijotikai . O man sirdy taip neramu ...
Ejome pas kita chirurga , Jis patare privaciai pasikonsultuoti su suaugusiu neurologu . Pavyko ta pacia diena pas ji pakliuti . Aciu jam , kad jis liepe pasidaryt stuburo apatines dalies KT . Cia ta pacia diena KTmum nedare ,nes siuntimo KT negalejo niekas israsyti , mat laiko neturejo . As pasiekiau savo , vis tik yra nuostabiu zmoniu , kuriu deka KT buvo atliktas ta pacia diena . Atsakymas - kryzkaulio srity ties S1 ir S2 slanksteliais darinys . Radiologas Rulevicius su atsakymu dave gyd. neurochirurgo Kvasceviciaus telefona . Tuoj susiskambinome ir kita diena jau buvome pas ji Vilniuje . Jis isdeste 3 galimus variantus- ortopediska, onkologiska , neurologiska . Visiskai diagnozei patvirtinti reikejo atlikti magneta . Vel geradariu deka santariskese magnetas buvo ta pacia diena padarytas , o atsakyma supratau is radiologes veido israiskos , nes ji mano kriksto mama .
Nezinau , kaip baisu buvo , kaip sunku buvo sedeti prie Lino vaziujant i Utena namo ir apsimesti , jog viskas neblogai , pries akis vaiko kancios , laidotuves , viskas apsiverte aukstyn kojom ... |
|
Atgal į viršų |
|
 |
vakare
Prisijungė: 2007 11 08 Pranešimai: 348 Miestas: Klaipeda
|
Parašytas: 09 Sk. 26,2010 10:50 pm Rašyti temą: |
|
|
Rima,nors mes nebuvom susitike,bet man labai idomu suzinoti apie Jusu kovotoja,kurio kova su liga jau baiges...... Skaudu del kiekvieno isejusio kovotojo,o tuo labiau,kad musu vaikai vienodo amziaus,tik vieni pasveike,kiti dar tebekovoja,o kitu jau nebera.Rima-stipriai apkabinu,nors ir taves ir nepazinojau. |
|
Atgal į viršų |
|
 |
rima
Prisijungė: 2010 08 03 Pranešimai: 275 Miestas: utena
|
Parašytas: 09 Pir. 27,2010 7:45 am Rašyti temą: |
|
|
Po keliu dienu su magneto , kraujuko atsakymais vaziavau pas neurochirurga viena , nes Linui buvo nebutina . Gydytojas paskambino i VUVL ortopedui S.Bernotui ir paklause , ar sutiktu jis padaryti biopsija ir kada . Viskas buvo suderinta ir mes i skyriu pagulde paskirta diena , birzelio pabaigoje .
Atlikes biopsija gydytojas mane apramino , suteike siek tiek vilties tiketi , jog cia gali buti ne pats blogiausias variantas . Praejo 10 beprotisko laukimo , nerimo dienu . Tuomet Linas jautesi nekaip , jam skaudejo , ypac naktimis , nemiegodavom abu , leisdavau vaistus , kurie mazai pagelbedavo . Jis pasidare labai suirzes , daznai man guosdavosi , klausdavo uz ka jam tokios kancios duotos , prisimindavo visas mokykloje patirtas patycias , skriaudas , taip , deja , kaip skaudu man dar ir apie tai rasyti , bet taip daznai budavo . Klausdavo Linas manes , kodel Dievas jam nepadeda , juk jis taip karstai melsdavosi , taip juo tikejo , tikejo nuo pirmos komunijos iki pat mirties , dar budamas sveikas retai kuri sekmadienio ryta nenueidavo i rytines misias , paskui istojo i maldos grupele , kuri susibure prie baznycios , lanke ja sirgdamas , kai geriau jausdavosi . Jo labai geri sielos draugai buvo is Belgijos atvyke i Baltriskiu kaimeli ir ten apsigyvene tiberiados vienuoliai , kurie pries kiekviena chemoterapija mus , nuvykusius i ju kuklia baznytele pasimelsti , laimindavo Linuka , melsdavosi uz mus abu kasdien , atvyke buvo aplankyti i ligonine , namus , jie pirmieji atleke ,kai Linas koju nebevalde , paskutinem gyvenimo dienom kun. Egidijus isklause ispazinti , suteike patepima , meldemes visa seima Lino kambary , o paskui Egidijus ilgai kalbejosi su Linu abu vieni . Aciu Egidijui ir visiems vienuoliams , kurie palaike malda , zodziais Lina ligoje , paskutinemis dienomis pries iseinant .
Evingo sarkoma - tokia buvo gauta diagnoze ir liepos men.10 d. atvykome chemoterapijai i vaiku ligonines hematologini skyriu , B puse . Teviskai globojo ir gyde mus skyriaus vedejas A.Savinas . Palatos tuomet buvo kelios laisvos , Linas buvo stambus , aukstas , todel ji visi mazyliu pramine , o adatu bijojo - iki nualpimo . Pries pradedant gydyma , buvo nuskanuoti kaulai , padaryta viso kuno KT . Zidiniu nerasta . Tai taip mane apramino , kad as sau pasakiau , kad viskas gerai , mano Linas serga , bet jis baigs gydyma ir pasveiks . Ir tada lyg pasisemiau nauju jegu , stiprybes , kuri mane lydejo gydymo metu .
O Linas kai paklause , ar jam ne vezys , tai , paklausiusi sirdies balso , pasakiau - ne , ne vezys , bet tas auglys yra piktas , labai piktas . Prasiau gydytoju , seseliu , kad tik neistartu sito zodzio - vezys .
Chemoterapija pirmoji praejo taip , kaip ir viso kitos dar 5 - ios . Ju metu Lina baisiai pykindavo , vemdavo per para virs 10 kartu , nevalgydavo nieko , gerti reikedavo prasyti , vaistai buvo 3 rusiu , mesna , praplovimai . Apie tai , ka teko iskesti man ir jam nesinori rasyti , as tik darydavau tai , kad Linas ir kenciantis , sypsotusi . Tai man pavykdavo . Prie Lino pagalves palatoje buvo padeti jo talismanai , rozancius , kuriuos jis labai brangino , juos saugojo , jais didziavosi , kas vakara atsisedes sukalbedavo maldele , pabuciudavo rozanciu . Antrai chemoterapijai atvykus , vedejas apziurejes Lina pagyre , kad viskas pas mus gerai ir priskyre Lina Lietuvos galiunams .
Tarpe 3 ir 4 chemoterapiju buvo sekmingai surinktos jo pacio kamienines lasteles .
O jus gal ir nepatikesite , jog chemoterapiju isvargintas , vos tik sugrizes namo jis sveisdavo saslykus , toks budavo jo uzsakymas , man net baisu budavo , kad skrandi sugadins . Bet viskas budavo gerai .
Spalio pabaigoje baigeme sekmingai , laiku visa chemoterapija . Liko silti prisiminimai apie personala , nepamirsiu Urtytes ir jos mamos , Agnes su mama , Donato su mama , Domantuko su mama , nes nera nieko brangesnio uz drauge isgyventas sunkias ir laimingas valandas , uz tas gerio pilnas sirdis ir mazas sirdeles ...
Lapkricio 16 d. i vilniu vaziavome autobusu , turejom ruostis operacijai . Islipe salia Santariskiu , pasukome artimiausiu keliuku link ligonines , Linui paslydo koja ir jis suklupo , padejau atsikelt , bet tuoj vel suklupo , sakytum kazkas atsitiko , sakytum kojos jo nebelaike . Linas verke , nieko nesuprasdamas , kas cia darosi , as ji vos atvedziau iki ligonines . Gydytojas S.Bernotas irgi sunerimo , paskyre tyrimus . Linui pakilo temperatura virs 38 . Plauciu KT parode , kad kazkas yra . Atejes konsultacijai Savinas ramino , kad taip greit negalejo liga suprogresuoti . Dar lauke pulmonologo konsultacija . Aciu Dievui , tai buvo tik stiprus plauciu uzdegimas . Savinas pasigulde mus i savo skyriu ir eme gydyti . Gydymas truko 10 dienu , liga nepasidave , temperatura viena vakara tai nukrisdavo , tai pakildavo , Linas drebedavo , melynuodavo lupos , o paskui staigiai karsta pasidarydavo . Dar viena kosmara teko isgyventi .
Vietoj paskirtos lapkricio 20 dienos operacija ivyko gruodzio 5 diena . Visa laika persekiojo mintis , kad negerai , jog nusitrauke operacijos laikas . Buvau perspeta gydytojo , jog po operacijos Linas gali nevaikscioti .
Operacijos metu visa laika meldziausi , atvyko Linuko mociute , nes tete dirbo tolimu reisu vairuotojo ir namie retai budavo , o as viena , rodesi , neistversiu . Operacija su visu pasiruosimu tesesi 9 val.. Pavarges gydytojas atejo pranesti , jog operacija pavyko , kad dejo nemazai kaulinio cemento , pasalino tumora is minkstu audiniu , aplink isdegino , kad tolia neplistu . Su operavusiu neurochirurgu irgi pavyko pasikalbeti , supratau , kad ateity - nebus gerai .
Aplankeme vakare Linuka reanimacijoje kartu su gydytoju , jautesi neblogai .
Salia gulejo bejege mergaite . Jos plaukucius sukavo atejusi mama , prase paspaust ranka , jei jai ka skauda . Tai buvo Dainora . Susipazinau su jos mama Rita ir ji viska papasakojo apie dukryte . Pakirto kojas , nes diagnoze - ta pati . Savo vaika ateity tada tik toki isivaizdavau , viltis pasveikti - geso . Begalo pergyvenau uz abu , nesupratau is kur pas Rita tiek stiprybes .
Paskutinį kartą redagavo rima, 09 Kv. 30,2010 1:34 pm. Redaguota 3 kartus(ų) |
|
Atgal į viršų |
|
 |
rima
Prisijungė: 2010 08 03 Pranešimai: 275 Miestas: utena
|
Parašytas: 09 Pir. 27,2010 12:10 pm Rašyti temą: |
|
|
Sekancia diena Lina perkele i palata , jautesi neblogai , zaizda gijo , neskaudejo , nuotaika buvo gera , mociute vis dar buvo kartu . Labai nuosirdus ir geras ortopedinio skyriaus personalas .
Po 2 savaiciu atvyko tetis ir ta pacia diena mes persikraustem i kaulu ciulpu poskyri transplantacijai . Cia prasidejo nesekmes su portu , kurio gal 3 ar 4 kartus pastatyti nepavyko chirurgams . Transplantacijos data buvo nukelta , nes be porto cia neapseisi . Dar buvo vienas bandymas pastatyti porta . Si karta porta state reanimacijos vedejas ir jam pavyko . Dziaugsmo asaru abiem su mociute netruko , nezinojome , kaip atsidekoti gydytojui .
Pati transplantacija ivyko po nauju , sausio 4 diena .
Taip buvo liudna , kai iskart atejus naujiems metams , netekome Dainoros . Ji gulejo gretimoje palatoje .
Mums vel portas sustreikavo , teko ji pasalinti . Gerai , kad dar ne per transplantacija . Pastate kateteri i ranka , venos nuo chemijos buvo isdege , tekdavo vel perstatyti . Gavosi venu uzdegimas . Bet cia dar nieko , o blogiau buvo tai kad kraujyje rado auksini stafilokoka , paskyre gydyma . Sausio 22 diena isleido namo. Dziaugsmas neispasakytas .
Namie Linuko lauke naujai irengtas kambarys su naujais baldais , daiktais , taip kaip reikejo kad butu po trnsplantacijos .
Taip mum teko atsisveikinti su vaiku ligonine , nes kovo 3d. Linui suejo 18 metu . Perdave suaugusiu skyriui , kuris kovo 16 diena pradejo spindulini gydyma . Gyvenome Kalvariju gatveje pas teta , nes gultis i ligonine Linas labai nenorejo . Radiologijos gydytoja ispejo , jog spindulinis gydymas visiskai nesunaikins likusiu 9 procentu blogu , likusiu po gydymo lasteliu . Ji ta paciam Linui pasakyti norejo , bet as paprasiau , jog nepasakytu . As pati vel tikejau , kad bus viskas gerai , maciau , kaip Linas dziaugesi , kad arteja gydymo pabaiga , juk viskas , kas tik imanoma , buvo atlikta . Tikejom gydymu , malda .
Balandzio 26 d. buvo baigtas pirmas musu gydymosi etapas . Sia proga musu namuose apsigyveno auksaspalve retriveriu veisles kalyte - Lino svajone tureti suniuka , issipilde .
Prasidejo remisija , kuri truko 9 menesius . Tuomet lyg ir viskas atsistate i savo vezes . As grizau i darba , Linui tesesi 11- tos klases mokymas namie , vasara jis pradejo lankyti vairavimo kursus , o rudeni issilaikes egzaminus , pradejo vazineti , gimnazijoje buvo 12 - tokas , pradejo dometis veterinaro profesija . Kas 3 men. vazinedavom pasitikrinti pas mums priskirta gydytoja L.Griskeviciu . Paskutiniai 2008-01-08 tyrimai buvo geri . Taciau vasario pradzioje Linas pasiskunde , kad jam vel taip pat ta pacia koja skauda . Persmelke visa kuna lyg peiliu ... Nejaugi liga sugrizo ? L.Griskevicius liepe pasidaryt plauciu ir kryzkaulio KT . Utenoje KT buvo atliktas , jis nieko negera neparode .
Geguzes pradzioje Linui vel pradejo skaudeti , bet skausmas buvo daug stipresnis , nei anksciau , sukarsciavo . Mums i Vilniu jau ir pasitikrint buvo vykt laikas . Susiskambinau su gydytoju , paskiau , kas atsitiko , o jis tuomet atsake , kad skauda , tai jis jau yra girdejes , ir kad jis dabar isvyksta keliom dienom , liepe rasyt jam i elektronini pasta ir laukt atsakymo . Kaip po tokio pokalbio pasijauciau , manau visi suprasit .
Skausmai tas kelias dienas stiprejo , ypac naktimis . Praejus geguzes sventem , nesuderinus su gydytojais , veziau Lina i Vilniu . Po savaites buvo atliktas magnetas , veliau - biopsija , bet nieko nerasta , tik kraujas rode , kad kazkas blogai , temperatura , skausmas . Vaziavom tada patys i Vilniu pas neurologe Valaikiene . Ji apziurejo Lina ir parase siuntima magnetui kryzkaulio srities zemiau operuotos vietos . Taip , jos itarimai , kad cia ta pati liga , pasitvirtino . Rado recidyva minkstuose audiniuose ties S3 ir S4 slanksteliais . Atbegau su isvadom pas onkologus . Globoti mus perdave gyd. Korsakui .
Liepos 11 d. turejo pradeti chemija , atvykus ir pralaukus pusdieni paaiskejo , kad nera vietu , atvykti liepe po 3 dienu . Kodel , kodel cia taip , o ne kitaip , klausiau saves , nes paklausti daugiau ko neturejau . Zinojau tik tai , jog taip , kaip buvo vaikuose - nebus .
Gydymas tikrai po 3 dienu prasidejo . Atvykom nusiteike kovot ir nugalet liga , visus chemoterapiju negalavimus . Dar Linas pries tai aplanke vaiku skyriu , gyd. Daugelaviciene nuramino sakydama , kad pasiseks ir si karta .
Nedave man ramybes mintis ta , kad per velai pradejom gydytis .
Linas tuoj paprase gydytoju , kad pastatytu porta , nes su venom bus vargo .
Taip ir vargom visas chemijas be porto . Siu gydymu metu Lino visai nepykino , galejo valgyti , gerti , tarp chemoterapiju neupogeno neprireikdavo . As palikau darba ir visa laika buvau su Linu , tik pernakvoti isvykdavau pas teta .
Po sesto chemoterapijos kurso , nors buvo planuota po ketvirto , magnetas parode , kad recidyvas padidejes . Skanavo kaulus - kauluose pilna metastaziu . Stai ko sulaukem , stai kas nutiko gydymo metu ... Tada buvo lapkricio vidurys , gydymas nutraukiamas , nes nepadejo . Slepiau nuo Lino apie kaulu metastazes . Sekancia diena L.Griskeviciaus kabinete aptareme Lino ateiti. Reikejo is trju variantu pasirinkt viena :
1. stipri chemoterapija , kurios gali neatlaikyti
2. tabletes , kurios gali buti neveiksmingos
3.nedaryti nieko
Pasirinkome pirma varianta , taciau gydyma nutare pradeti tik po nauju , sausio 5 d.. Dar vienas smugis , kodel tiek laukt , kas per ta laika gali atsitikt , juk liga progresuoja ?
Nenoriu rasyt , ka tada isgyvenau , manau suprasit .
Laukeme gydymo pradzios , kad tik greiciau , kad tik nieko neatsitiktu , paskaudedavo Linui tai keli , tai koja , tai nugara , pradejo rastis temperatura , o gruodzio 30 diena atsirado problema , susijusi su slapimo nelaikymu . Linas panikavo , nors ir zinojo apie sia pasekme taip ir apie ta , kuri seke pirmajai is paskos , tai - koju nevaldymas . O as vis galvojau , kad gal taip nebutu atsitike , jei anksciau butu buve pradeta stipri chemija .
Sausio 5 d. atvykome i ligonine , Linui jau ir eiti buvo sunku . Tiesa , gruodzio men. keli bandymai Linui pastatyti porta buvo nesekmingi . Teko prasyti angiochirurgu pagalbos ir kateteri statyti kirksnyje . Pastatyti pavyko , tik beda ta , kad adatu tam skirtu Lietuvoje nieks neturejo , uzsake ju uzsienyje , tik kada ju gaus , niekas nezinojo .
Chemoterapijai lasint angoichirurgai vel mums padejo , nes jiems pavykdavo pastatyt laikina kateteri , kol neturejom adatu portui .
Pradejus chemoterapija , temperatura nukrito , kojos sustiprejo , CRB pasieke normos ribas , nepykino . Labai nuosirdi , maloni gydytoja S.Tulyte mus globojo . Tarp chemoterapiju krisdavo kraujas , neupogena leisdavomes ir viskas susitvarkydavo , gerdavom kursa antibijotiku , nes nukritus kraujui , pakildavo auksta temperatura . Per menesi karta susilasindavom Pomendronata kaulams sustiprinti , jis buvo nekompensuojamas , todel pirkti tekdavo patiems . Po 6- to kurso atliktu tyrimu , gydymas buvo nutrauktas . Chemotrapijos daugiau nebus ji - issemta visa . Birzelio pradzioje israse gydytoja etopozido tableciu ir prvykome namo . Sio menesio pabaigoje Lina , besiskundzianti tokiais paciais skausmais tik kitoje kojoje , vel veziau magnetui . Vel kitas recidyvas desineje puseje . Gydytoja paskyre ta pati etopozida gerti kas dien ,o ne kas antra diena . Krito kraujo rodikliai , todel teko vaistus vartoti kas antra diena . Pomendronata pakeiteme zometa , kuri buvo kompensuojama , taciau ja gauti nebuvo lengva . Liepos menesi , nuvykus i skyriu susilasinti zometa , vedejas nusistebejo , kad Linas dar vaiksto .
Taip ejo vasara, viltis , tikejimas mus per ja lydejo .
Rugpjucio viduryje issipilde dar viena jo svajone - ji skraidino nedidelis lektuvelis virs gimto miesto , virs musu namu , ezero . Skrido mojuodamas sparnais , tarsi atsisveikindamas su gimtomis vietomis , tarsi noredamas pamatyti jas visas paskutini karta .
Rugpjucio 24 - os ankstyva ryta pazadino mane Linas su pritrenkiancia zinia , kad nebejaucia koju . Taciau tik man tai buvo baisu , o jis - nepanikuodamas papasakojo sapna , kuriame sapnavo ziema , salti ir jam taip salta -,o pabudes pajaute nebejaucias koju ...
Paskutinį kartą redagavo rima, 09 Kv. 30,2010 1:36 pm. Redaguota 5 kartus(ų) |
|
Atgal į viršų |
|
 |
Jane
Prisijungė: 2008 04 30 Pranešimai: 102
|
Parašytas: 09 Pir. 27,2010 6:30 pm Rašyti temą: |
|
|
Miela, Rima. Jūsų posmai sūnui liejasi iš pačios širdies gelmių.Skaitau kiekvieną kartą, atsivertus šį puslapį.Mūsų angeliukai saugo mus, neleidžia palūžt.Jie kažkaip savaip duoda tai suprast. Prisimenu, kaip per Monikos 18 - ąjį gimtadienį, prirašę į lapelius norų ir palinkėjimų, sudėjom juos į balionus ir surištus, paleidau į dangų. Kapinėse daug medžių. Jie kilo, strigo, vėl kilo. Kai atrodė, kad įsipainios tarp šakų -staiga balionai pakilo į pačias dangaus aukštybes. Paminėt Monikos gimtadienio susirinko irgi aštuoniolika žmonių. Tai buvo irgi neplanuota, neskaičiuota. Matyt, taip turi būt. Stiprybės Jums. Rašykit, dalinkitės prisiminimais apie sūnų, o mes jus palaikysime. |
|
Atgal į viršų |
|
 |
Jane
Prisijungė: 2008 04 30 Pranešimai: 102
|
Parašytas: 09 Pir. 27,2010 7:01 pm Rašyti temą: |
|
|
Rima, angeliukų mamyčių susitikimuose aš nedalyvauju. Šeštadieniais dirbu, o susikeist neišeina Gal kada susimatysim juk Ignalina netoli nuo Utenos  |
|
Atgal į viršų |
|
 |
Jane
Prisijungė: 2008 04 30 Pranešimai: 102
|
Parašytas: 09 Antr. 28,2010 11:37 am Rašyti temą: |
|
|
Rima, aš laisva būnu sekmadieniais ir pirmadieniais. Sekmadienius gal palikim šeimoms, , o pirmadienį galėtum susitikt. Gyvenam už Ignalinos, tai man reikt su vyru suderint transporto klausymą .Jūs man galit rašyt į elektroninį paštą jane.jurs@gmail.com -susiderinsim dėl dienos ir laiko.Iki |
|
Atgal į viršų |
|
 |
linara
Prisijungė: 2008 01 05 Pranešimai: 34 Miestas: utena
|
Parašytas: 09 Antr. 28,2010 12:49 pm Rašyti temą: |
|
|
laba diena,rima.mano tel.861681549 jei galit pamajakinkit as atskambinsiu |
|
Atgal į viršų |
|
 |
rima
Prisijungė: 2010 08 03 Pranešimai: 275 Miestas: utena
|
Parašytas: 09 Antr. 28,2010 3:18 pm Rašyti temą: |
|
|
Rugpjucio 24 - os ankstyva ryta pazadino mane Linas su pritrenkiancia zinia , kad nebejaucia koju . Taciau tik man tai buvo baisu , o jis - nepanikuodamas papasakojo sapna , kuriame sapnavo ziema , salti ir jam taip salta ,o pabudes pajaute nebejaucias koju ... Skaudejo nugara , issitieses guleti negalejo.
Sulaukusi ryto , paskambinau gyd. Tulytei , ji nebedirbo , buvo dekretinese atostogose . Isklausiusi mane , patare vykti i skyriu , ten , sake ji , jus zino , priims . Utenos greitosios pagalbos masina pusiau sedimoj padety Lina ir mane veze i Vilniu . Nuvykusi pirmiausia viena nulekiau i skyriu . Pavaduojanti gydytoja paklause , kur as Lina slaugysiu namie , ar slaugos ligonineje , prase palaukti jos greitosios automobilyje , kol ateis Lino apziureti , israsys vaistu i namus . Pasimetusi , nesulaukdama jos , as niekam nieko nesakiusi nulekiau pas ta pacia neurologe Valaikiene , kuri mus jau pazinojo ir kartu su ja , ateje i priemima , ruoseme Lina paguldymui i neurologijos skyriu . Paskui ir onkologai pritare tokiam musu zingsniui .
Savaite isgulejom siame skyriuje , Linui lasino vaistus , dare magneta , kviete konsultacijai spindulines terapijos gydytoja , kuris gydymo nebetaike , pasakes , jog labai gaila ,kai tevams vaikus reikia laidoti .
Atemus kojas , Linas liovesi karsciaves , visiskai isnyko skausmai . Nenuleidome abi su gydytoja ranku . Neima Vilnius spindulinei terapijai - kreipemes i Kauno klinikas , tam 100 procentu pritare onkologai , kad svytint reikia . Prieme Kauno klinikos mus ir rugpjucio 31d. pradejome spinduline terapija . Koju Linas jau nebevaldys , nes kreiptis reikejo ta pacia diena , kai ju pradejo nebejausti , sis gydymas pades Linui neprarasti sugebejimo valdyti rankas , nugurkti maista , vandeni , - taip paaiskino gydantis gydytojas . Persikrausteme su vyru dviems savaitems i Kauna , pernakvoti eidavome pas gimines .
Rugsejo 14 d. isleisdamas gydytojas namo paskyre dar kelioms dienoms vaistu , masaza kojoms , manksta ir kontroliniams tyrimams atvykti lapkricio pradzioje .Grizusi namo , susiradau viska , kas buvo reikalinga slaugai .
Pirmas 2 savaites Linas jautesi neblogai , paskui pradejo karsciuoti po truputi , nemiegoti naktimis , maziau valgyti , pasikeite slapimo spalva , apako kaire akim , apkurto kaire ausim , tino kojos , sunkiai nurydavo net skyscius.
Supratau , kad gyvenimas gesta , turejau paruosti Lina isejimui ir pagelbeti , kad kuo maziau jam skaudetu . Aciu Dievui , morfino tesunaudojom tik tris ampules .
Spalio 17 d. paryciais sapnuoju , kad sodinu naslaites , o jos tokios grazios ...
Pravirko ta ryta mano Linukas , pasakyti kazka , ka norejo , nebeistenge ...
Supratome mes , kad jis iseina , suprato ir jis ...
Uzdegeme zvakele ...10val. 30min. giliai ikvepe ir nebeiskvepe , nustojo plakusi jo sirdele ,o lupose atsiradusi sypsena isliko pas Ji amziams , lygiai taip , kaip Jis musu atmintyje , prisiminimuose , musu sirdyse ...
Ant mano stalo Tavo nuotrauka . Prie jos , ant istiesto Kapitono kaklaraiscio - mazas laivelis , salia - sviecianti zvake , kuri kazkada bus lyg svyturelis , neleidziantis pasiklysti manajam laiveliui , atplaukianciam pas Tave ...
Paskutinį kartą redagavo rima, 09 Kv. 30,2010 1:58 pm. Redaguota 5 kartus(ų) |
|
Atgal į viršų |
|
 |
jolitaieva
Prisijungė: 2008 08 03 Pranešimai: 68
|
Parašytas: 09 Antr. 28,2010 6:29 pm Rašyti temą: |
|
|
taip Rima tapati IEVUTES mama mes buvome is po transplantacijos tik 3 sav ir buvo prasidejas kritimas isgyvenome lygiai 2 metus as taip pat maciau uzgestancia zvaigzdute nieko negalejau padet o sakydavo,mamyte as pasistengsiu isgyti vien tik diel taves.bet deja likimas skaudus ir negailestingai ziaurus neina man dar susitaikyti su ta mintim nu neina turbut ir neis nes begalo as JE mylejau.taip mes zemeja esame sveciai o dangus musu namai  |
|
Atgal į viršų |
|
 |
VAIDA
Prisijungė: 2007 10 26 Pranešimai: 267 Miestas: Rietavas
|
Parašytas: 09 Tr. 29,2010 8:43 am Rašyti temą: |
|
|
Miela Rima, nors jūsų ir nepažįstu, bet stebiuosi jūsų stiprybe. Ne kartą norėjau aprašyt savo angelėlio Juliuko ligos kelią, bet per ašaras liejasi raidės, širdis daužos kaip išprotėjus ir... užverčiu sąsiuvinį sakydama: kada nors vėliau. Bet ar tas kada nor vėliau ateis...
Apkabinu. |
|
Atgal į viršų |
|
 |
rima
Prisijungė: 2010 08 03 Pranešimai: 275 Miestas: utena
|
Parašytas: 09 Tr. 29,2010 9:47 am Rašyti temą: |
|
|
Aciu Jums uz palaikyma |
|
Atgal į viršų |
|
 |
agweta
Prisijungė: 2008 07 06 Pranešimai: 1403
|
Parašytas: 10 Pen. 01,2010 7:30 am Rašyti temą: |
|
|
miela Rima.musu vaikai panasaus amziaus.ir taip gerai suprantu,ka teko jums isgyventi.skauda sirdi,skaitant jusu istorija.mes irgi jau ''suauge''.bet kodel niekas nenori suprasti,kad vaikas per viena diena negali tapti suaugusiu?kodel visi numoja ranka,kai nueini i suaugusiuju ligonine..?kodel taip sunku jiems suprasti,kad jie visvien musu vaikai ir ka sako skaiciai,visai nesvarbu apkabinu tave ir tavo seima...skaudu,bet mes bejeges ka nors pakeisti...toks musu vaiku likimas... |
|
Atgal į viršų |
|
 |
|
|
Jūs negalite rašyti naujų pranešimų į šį forumą Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume Jūs negalite ištrinti savo pranešimų šiame forume Jūs negalite dalyvauti apklausose šiame forume
|
|