Labdaros ir paramos fondo "Rugut�" forumas

[Lauriukas]

Sveiki,
Neradau pas jus temos, tokios laisvos kur gal��iau u�duoti bele kok� klausim� mamyt�ms turin�ioms patirties. Tikiuosi ir daugiau naujoki� prisijungs prie mano temos, o senbuviai mus pakonsultuos.
Mano k�dik�liui Gintu�iui prie� kelias dienas MRT rado augl�. Auglys kr�tin�s l�stoje spaud�ia de�in� plaut�, i�auga i� nugaros smegen� ties spranduku. �taria neuroblastom�. Tre�iadien� darys biopsij�. Kyla aib� klausim�.
O m�s� istorijos prad�ia tokia: 3 m�n. pediatr� pasteb�jo kad vaiku�io viena akyt� ma�esn�, bet labai ne�ymiai, a� nesureik�minau. Vaikas puikiai vyst�si. Buvo ramus k�dikis, bet kartu ir judrus, nereikalaujantis d�mesio visus pasitikdavo su �ypsena. Kasdien d�kodavau Dievui u� tok� nuostab� k�dik�. Akyt� vis m��jo 4,5 m�n. gavom siuntim� pas okulist�. Jau buvau radus internete kad tai Hornerio sindromas, kai nusileid�ia vir�utinis vokas, apatinis pakyla ir vyzd�iai pasidaro skirting� dyd�i�. Tai rei�kia kad pa�eistas simpatinis kaklo nervas, ir reikia ie�koti kas j� u�spaud�. Poliklinikos neurolog� pez�jo kad gimdymo trauma kalta, o kai jau vaikas prad�jo nebepagul�ti ant pilvuko ir neremti rankyt�mis, gavome siuntim� pas neurochirurg�. Jis paskyr� MRT. Atsakymas - kr�tin�s l�stoje auglys. Toliau biopsija ir chemoterapija. Prognozuoja neuroblastom�.
Pirmas klausimas: ar pa��state kok� i�gyvenus� k�dik� su pana�ia diagnoze?
Kokio sud�tingumo operacija yra biopsija? Kiek laiko trunka? Kaip atliekama?
K� gird�jot apie vaik� chirurg� Kild�?
Kiek laiko reikia laukti biopsijos rezultat�, ar �manoma kaip nors juos paspartinti? per kiek laiko sugyja?

[jurgelis]

Kiekvieno vaiku�io atvejis yra individualus . Tik noriu pasakyti , kad mums biopsija taip pat atliko Dr. Kilda ir noriu pasakyti , kad tai labai geras savo srities specialistas . Biopsijos atsakymo reik�s laukti apie 10 dien� .

[Lauriukas]

Jau pasteb�jau kad gydytojas neblogas. Dabar gulim po biopsijos reanimacijoje, b�kl� labai sunki ir nestabili, bet vilties dar yra.

[jurgelis]

Spau�iu kum�telius , kad viskas b�t� gerai . O i� reanimacijos neskub�kite pab�gti , ta prasme , kad vaikelis geriau b�t� ar�iau aparat�ros .
Jeigu d�l biopsijos bus neai�kum� gali siusti � Vilni� m�gin� , m�s� ir buvo toks atvejis. Tad nenustebkite jeigu , taip �vyks .
Tiesa buvo toks atvejis , kad mergyt� gim� su augliu ( neurablastoma) ir tik i� gimdymo nam� tiesiai � onkohematologijos skyri� . Dabar jai jau 4 metukai ,viskas gerai .
Nepraraskite vilties. Medicina stipriai �engtel�jo � priek� . Kasmet atsiranda daug naujovi� ir t.t .
Linkiu stipryb�s ma�yliui . Siun�iu daug daug bu�ki� .O t�veliams kantryb�s ir i�tverm�s.

[Aida]

Siunciam daug daug jegyciu mazajam kovotojui. Svarbiausia, kad maziukas atsigautu po biopsijos, kad butu galima kuo greiciau pradet kova su blogieciu. Tikejimo, vilties ir stiprybes. Apkabinam.

[Aida]

Begalo gera buvo siandien suzinoti, kad mazojo Gintucio bukle gereja. Kovok mazyli, o mes ir toliau spausime kumstukus uz tave.
Mantai, Laura, kuo didziausios stiprybes.

[ingrida]

Ir a� palaikymo komandoje...Stipr�kit...

[Lauriukas]

A�i� jums u� palaikym�. I� reanimacijos i�sikrap�t�me, biopsijos m�gin� ve��m � Vilni� ir tikrai atsakymas at�jo per 6 dienas, o i� Kauno gavom tik po 2 savai�i�.
�iandien gaunam antr� chemoterapij� jau onkologiniame. Atrodo viskas labai po truput� bet ger�ja .
Turiu klausimuk�, svarstom gal reik�t� kraustytis gydytis � Vilni� kai b�kl� pager�s, tik va gird�jau kad Vilniuje mama negauna maitinimo? Ar net maitinan�ios mamos tikrai jo negauna? Nes pas mumi n�ra daug artim�j� Vilniuje, tai b�t� problema.

[jurgelis]

Oi , kaip gerai , kad jau i�sikrap�t�t i� reanimacijos .
O d�l maitinimo , tai mama ,kurios vaikui , n�ra metuk� , tikrai gauna. Kaune , ka�kaip iki trij� met� , o Vilniuj iki met�,O d�l maisto , tai be problem� . Vilniuje onkohematologin. skyriuje yra virtuv� . Ten ir dujin� yra ir mikrobang�, ir skalbykl� . Taip , kad geriau negu Kaune , kur yra tik mikrobang�.

[jurgelis]

VU Onkologijos institute prad�tas taikyti naujas v��io gydymo metodas
2014-02-05

Vilniaus universiteto Onkologijos instituto klinikoje onkologin�mis ligomis sergantiems pacientams prad�tas taikyti dar vienas sud�tinio v��io gydymo metodas � intraperitonin� hipertermin� chemoterapija. �is gydymo metodas taikomas esant piktybini� navik� plitimui pilvapl�v�je ir jis gali �enkliai pailginti onkologini� pacient� i�gyvenim�.

Intraperitonin� hipertermin� chemoterapija � tai vienas i� sud�tinio v��io gydymo b�d�, skirtas sergantiesiems pilvapl�v�s pirminiais navikais (pseudomiksomomis, mezoteliomomis ir kt.) bei pilvapl�v�s karcinomatoze, atsiradusia sergant storosios �arnos, kiau�id�i�, kiau�intaki� v��iu. I�skirtiniais atvejais, kai diagnozuojama nedidel� karcinomatoz�, �iuo metodu galima gydyti ir skrand�io v���.

,,I� prad�i� yra atliekama chirurgin� operacija, kurios metu pa�alinami visi navikiniai mazgai i� pilvo ertm�s atliekant organ� rezekcijas ar be j�, � sako VU Onkologijos instituto Bendrosios ir abdominalin�s chirurgijos ir onkologijos poskyrio vyr. ordinator� dr. Giedr� Rudinskait�. � Po operacijos, nelikus chirurgui akimi matom� navikini� mazg� ir metastazi�, atliekama chemoterapija.�

Chemoterapija yra atliekama supilant praskiest� ir pa�ildyt� chemoterapin� vaist� � pilvo ertm�, kur vaistas cirkuliuoja apie 45 min., palaikant b�tin� 42 laipsni� Celsijaus temperat�r�. Intraperitoninei hiperterminei chemoterapijai naudojami tokie patys vaistai, kurie skiriami atitinkamos lokalizacijos v��io gydymui.

�iai proced�rai atlikti �sigytas specialus aparatas, vienintelis toks Lietuvoje, kuris u�tikrina chemoterapinio preparato cirkuliacij� bei palaiko jo temperat�r�. �is aparatas unikalus tuo, kad sukurtas ir i�tobulintas garsaus Pranc�zijos chirurgo prof. D. Elias, pas kur� teko sta�uotis Vilniaus universiteto Onkologijos instituto specialist� komandai.

,,D�l �io metodo taikymo bus sprend�iama individualiai kiekvieno paciento atveju, � sako dr. G. Rudinskait�. � Hipertermin� intraperitonin� chemoterapija gali b�ti derinama ir su jau �prastais gydymo b�dais � sistemine chemoterapija ir spinduline terapija�.

Onkologai tikisi ilgesnio pacient� i�gyvenimo, ilgesn�s remisijos. Chemoterapijos � pilv� doz�s yra ma�esn�s nei sistemin�s chemoterapijos metu, tod�l sisteminis poveikis taip pat bus ma�esnis. �Galima sakyti, tai vieti�kai naudojama chemoterapija, kuri pilvo audini� rezorbuojama iki 3 mm gylio, � sako dr. G. Rudinskait�. � �alutinis �ios chemoterapijos poveikis bus ma�esnis, nei intravenin�s.�

Nauj�j� gydymo metod� VU Onkologijos instituto klinikoje planuojama taikyti ma�daug vienam pacientui per savait�. Tai dar vienas piktybiniais navikais sergan�i�j� gydymo metodas, taikomas v��io metastazi� pilvapl�v�je gydymui. Moksliniai tyrimai parod�, kad neginekologini�, pilvapl�v�je i�plitusi� navik� vidutinis i�gyvenimas yra 6 m�n., kai tuo tarpu po intraperitonin�s hipertermin�s chemoterapijos i�gyvenimas gali prailg�ti net iki 4 m. Taip pat optimisti�ki mokslini� tyrim� rezultatai, gauti taikant �� metod� gydant kiau�id�i� v���. �is metodas suteikia galimyb� �enkliai prailginti dalies pacient� ilgalaik� i�gyvenim�.

Pirmoji s�kminga operacija atlikta 55 m. pacientei, sergan�iai i�plitusiu kiau�id�i� v��iu. Operacija truko apie 13 val., jos metu dirbo 15 specialist� komanda � 4 chirurgai onkologai, anesteziologas, 4 operacin�s ir anestezijos slaugytojai, medicinos technikos in�inierius, in�inierius konsultantas i� Pranc�zijos, operacin�s slaugytoj� pad�j�jai ir kiti.

Asmuo kontaktams Juventa Sartatavi�ien� VU Onkologijos instituto vyriausioji specialist� ry�iams su visuomene ir atstov� spaudai Tel.: (8 5) 278 67 33, +370 650 647 47 El. pa�tas: juventa.sartataviciene@vuoi.lt



http://www.sam.lt/index.php?714156079#