Labdaros ir paramos fondo "Rugutė" forumas

[Gintarė]

Didžiausia užuojauta. Laikykites, stiprybės Jums.

[andželika]

Užuojauta...

[Jovita]

Užjaučiu mamytę, sesytę ir visus, kuriems buvo brangus Reniukas...

[Edita]

Ilsėkis, Kapitone... Be galo, be krašto, tavęs trūksta, ilgiuosi... myliu... geliančiai skauda... atrodo, lyg po tavo išėjimo liko dykuma ir griuvėsiai...

Būk šalia, saugok mus...

Liūdna...
_________________
„Mes randame gyvenime tai, ką patys jam suteikiame.“ R. V. Emersonas

[meduke]

ŠAUNUSIS KAPITONE TU dabar arčiausiai Dievulio globok ir saugok savo mamyte , sesyte ir visus savo sutiktus draugus šiame kelyje.Tau dabar patikėta ši svarbi misija.
ILSEKIS..........

[Rasa-kasa]

sunku...
sirdyje Renius isliks visada besisypsantis grazuolis ...

[Zanku]

Vis dar negaliu patiketi tuo kas ivyko.Su Reniumi , jo mamyte, jo istorija visa sirdimi buvau jau kokie 2 metai. Ilgai tylejau ,nes bijojau kazka pasakyti ne taip. Dziaugiausi su kiekviena pergale...Pripratau prie sio nuostabaus berniuko , didzio kovotojo. Mano akyse tai isskritines stiprybes zmogutis. Vis dar neitiketina , labai labai uzjauciu jo mamyte taip pat pasakyciau didzia kovotoja ir TIKRA mamu mama.
Sirdis verkia...

[DinaR]

Labai labai uzjauciu. Zinau ka reiskia, kai artimas zmogus kovoja ir pralaimi. Zinau kaip skauda. Labai labai nuosirdziai uzjauciu...

[vilmux]

Ilsėkis Reniau, ilsėkis juodaplauki gražuoli... Mums Tavęs trūks čia... be galo be krašto... iki mėnulio ir atgal...

Užuojauta artimiesiems...
_________________
Visi mes esame angelai vienu sparnu, norėdami skristi, privalome apsikabinti...

[Citrus]

Kiekviena karta kai ateidavau i si tinklalapi vis bijodavau isvysti tokias naujienas kokias as isvydau snd...Sunku patiketi,beprotiskai skaudu ir gaila...tikai to nesitikejau...Ilsekis debesyse Reniuk!Didziausios stiprybes seimai...

[Elenele]

Jurate, kaip jus laikotes? Buvot su Renium tikra komanda...Taciau isverkit liudesi ir vel stokites ant koju- reikia gyventi toliau, yra del ko, o Renius zvelgs i jus is aukstybiu, dabar turesite stipru dangiskaji uznugari..

[Marina]

Ilsekis ramybeje Reniukas!Seimai uzuojauta.
Asaros bega,labai labai liudna...

[VAIDA]

Juratėle, kaip Tu Nuolat prisimenu, apkabinu.

[Jūratė-Reniaus mama]

sianakt sapnavau sapna-daug zmoniu, dviaukstes lovos, bet tai ne ligonine. Mano Reniukas antram lovytes aukste, as ji glosciau, jam dariau valgyt, bet sapne as zinojau, kad jis mirs... As buvau prie jo, as ji saugojau, o jis kazkodel vis atsistodavo ir is antro auksto pats krisdavo galva zemyn...As ji sugavau uz rankos, jis buvo labai sunkus, bet as sau vis kartojau " tu gali, jis tavo vaikas, tu ji isgelbesi". As nepaleidau jo rankos, as ji issitraukiau...Susigrazinau...Bet jo nera...Nera... Visos dienos tuscios, laikas sustojo...Nera nieko- nei dabarties, nei ateities. Viskas iliuzija. Medziai osia? Tai jums taip atrodo. Eini kazkur? Nesamone. Tai tik ir vel pamirso taves paklaust, ar tu nori eit??? As tik noriu pas ji, apsikabint nors minutelei. Atiduociau visa gyvenima. Taip Reniuko pasiilgau. Kalbuosi su jo nuotraukyte- kava geriam kartu( jam uzdegu zvakute), pasakau , kad iseinu i parduotuve ir tuoj grisiu, paprasau, kad nebijotu ir pabutu vienas, vakare visi kartu vakarojam. Jis buvo visas mano gyvenimas. Jis buvo man viskas- mano zingsniai, mano kvepavimas,mano pasaulis. Negaliu be jo... Krentu ant keliu, rankos iesko ji apsikabint, griebi tuscia ora-ten nieko nera, nyksta kvapas is jo kepurytes, is jo maikuciu. Tuscia TUSCIA TUSCIA. Sirdis nepriima, kad jo nebera, as vis sakau " vaikai namie laukia", as nemoku be jo. Ne as ji sukuriau-jis mane. Jis mane tiek ismoke- ka as nuostabiausio gavau is Dievo-tai buvo jis ...O dabar mane pastate ir sako " GYVENK". O as nenoriu, NENORIU. SIs gyvenimas mane jau supjauste iki begalybes. Jei ne dukryte, atsigulciau ramiai salia Reniuko ir laiminga uzmigciau. Mes buvom VIENA- ne mama ir sunus, mes buvom vienas kunas ir viena sirdis. As negaliu be jo... VIsad buvau salia..Ir per laidotuves buvo tokiu , kurie klause-" tu neverki? Tu to laukei? ". O as tik buvau salia. Salia jo, savo saulytes. As ji laikiau uz rankyciu ir tik kartojau " Viskas gerai, Reniuk, as salia, buk ramus, nebijok, keliauk...keliauk...as laikysiu tavo rankyte, kad nebijotum" As negalejau atsitraukt nuo jo karstelio, nes, rodes, palieku ji viena, o jam tada bus baisu...As laikiau jam rankyte, as ji lydejau...Viespatie, is ranku i rankas ...Atiduodu ji tau..Gavau stebukla 12 metu ir turiu grazint...Mylek ji taip, kaip as ji mylejau...Tavo valia...
Dabar vakare jam dainuoju kita lopsine:
-" AR zinai mazuti, ka Dievulis sake,
leis visoms mamoms matyt vaikus sapne.
Angelai nuties mums baltu leliju taka,
tik ateik , mazuti, ateik juo pas mane..."

[SauleLietuje]

Motinos sirdys visa pakelia..
_________________
Ausra pasiekiama tik nakties keliu