Labdaros ir paramos fondo "Rugutė" forumas

Onutė · Prisijungė: 2008 03 14 Pranešimai: 5

Mano dukterėčiai (jai tik 16 metų) prieš 1,5 savaitės diagnozavo ūmią mieloblastinę leukemiją M5 formą. Baisu ir nesuprantama... Bet aš ne apie tai... Jai iš kart buvo pradėta intensyvi chemijoterapia. Toliau sekė reanimacija, dar toliau nuo vakar dienos koma. Gydytojai duoda tik 30 proc. kad jinai išgyvens. Tai jau daug baisiau ir daug nesuprantamiau... Gal kas nors turite patirties visame tame? Padėkite prašau labai, labai

Laura · Prisijungė: 2005 11 21 Pranešimai: 13 Miestas: Kaunas

Konkrečiai su leukemija nesu susidūrus, bet gerai žinau, kaip tai baisu, koks beviltiškumo jausmas tada aplanko, kaip apsiverčia gyvenimas. Daug kam iš čia besilankančių teko tai pergyventi. Tiesiog šiandien reikia tikėti, kad viskas bus gerai, svarbu gyventi šiandiena. O rytoj - jau bus kita diena, su naujais iššūkiais, naujais atradimais, naujomis užduotimis. Nes rytojus yra ateitis ir nė vienas iš mūsų nežinome, ką ji mums atneš.

Prisimenu, kai mums pasakė, kad broliui nebeliko nė vieno procento tikimybės išgyventi (jam taip pat buvo 16 metų) - viduje kilo toks samyšis, toks pasipiktinimas, žodžiais tai sunku nusakyti. Tada atrodė neįmanoma gyventi, žinant, kas mūsų laukia netolimoje ateityje. Tada ir supratau, kad niekas, nei aš, nei kiti aplinkui nežino, ką jiems atneš rytojus, ir mes negalime vertinti šiandienos įvykių per rytojaus prizmę.

Todėl tokiais momentais tenka tik susikaupti ir atlaikyti, palaikyti artimuosius, juk jiems tai beprotiškai sunkūs išbandymai. Ir svarbiausia - neprarasti tikėjimo...

Silmana · Prisijungė: 2007 11 07 Pranešimai: 288 Miestas: Šiauliai

Onute,suprantu kaip sunku,nesuvokiama,tačiau reikia visada tikėti stebuklu, kad tie 30 procentų yra ne veltui,išgyvena žmonės ir tie,kuriems duodami 5 procentai.. Svarbiausia dabar neprarasti vilties,tikėjimo.. Sutinku su Laura,tokiais atvejais reikia palaikyti artimuosius,juos skatinti tikėti stebuklu.. Dabar norint padėti reikia sutelkti visą stiprybę,kantrybę,ištvermę.. Ir melstis.. Dievas dažnai atsižvelgia į maldas.. Laikykitės.. Mes su Jumis..
_________________
Nesi atsitiktinis šiame pasaulyje, bet Dievo norėtas ir Jo besąlygiškai mylimas.

Onutė · Prisijungė: 2008 03 14 Pranešimai: 5

Ačiū Jums už gerus žodžius

Galiorka Jekaterina · Prisijungė: 2006 01 20 Pranešimai: 148 Miestas: Kaunas

Sveika, Onute, man pačiai prieš kelis metus, 13 metų taip pat diagnozavo UML, tik kitą formą. Pati pradžia visad būna sunkiausia, bet niekad nereikia prarasti tikėjimo ir vilties. Kai esi tikras, jog viskas bus gerai - taip ir būna. Tikiu, jog Jūsų dukterėčia pasveiks, 30 proc. tai nėra mažai. Stiprybės ir sekmės.

ievute · Prisijungė: 2006 03 30 Pranešimai: 62 Miestas: Vilnius

30% tikrai labai daug.
Reikia stengtis (nors tai labai sunku) nepergyventi del to kas gali buti, o gali ir nebuti. Kai viskas baigiasi gerai, daznai galvojam - o kam as tiek be reikalo jaudinausi Smile

Pasidziaugiau, kai Misciukaite mire taip staiga, nepraejusi to chemiju, operaciju, tikrinimusi, vilties ir nevilties pragaro.

Kartais mes nezinom kas yra geriau.

Linkiu stiprybes, ramybes ir kad viskas greiciau praeitu.
_________________
Vaikystė yra skaistumo, džiaugsmo būsena, pilnatvės pojūtis, kad viskas yra gerai, pasaulis yra gražus, tu atėjai džiaugtis ir būti laimingas.

Onutė · Prisijungė: 2008 03 14 Pranešimai: 5

Monikai labai blogai. Jai insultas, jinai komoje. Šiandien aš žiūrėjau į ją... netikiu, o labiau nenoriu tikėti pačiu blogiasiu. Skaitau daktaru prodnozes: 98 pro. gydoma ir pagydoma... tai kas cia dabar? negi tie 2 proc? bet kodėl tada? kodel?

Rita Ž · Prisijungė: 2007 04 27 Pranešimai: 6

Miela Onute,

Į visus klausimus gali atsakyti tik Dievas. Mano sūnus 2003 m susirgo leukemija tik limfoblastine. Pradžia chmoterapijos buvo sunki,tiesiog baisi,tačiau tą krizę praėjom.Dabar remisija ,birželio mėn bus penki metai ,jai iki to laiko liga negrįž,mes pasveikome! Tačiau bijau ir bijosiu manau ir toliau ,kad liga nepasikartotu. Kam dėl to dėkoti? Aš manau dievui,gydytojui ir Žilvino organizmui.Kaip pasakė pažįstamas chirurgas iš Lenkijos, didelę reikšmę turi pats vaiko organizmas,ar jis gali atlaikyti tuos chemoterapijos kursus,vaistus,kaip pasiduoda tos vėžinės ląstelės gydymui ir t.t . Kai susirgo mano vaikas ėjau ne tik į bažnyčią,bet ir į cerkvę.Kas puse metų užsakinėjau Aušros vartuose mišias už sveikatą, aliejuku ,kurio pasiimdavau iš cerkves ,tepiau krūtinę,kaktą,vienu žodžiu meldžiausi ligononėje,namuose ir dabar prašau dievo tik sveikatos.Vienu žodžiu dvasinėj ramybėj reikia tik maldos.Išeidavau iš bažnyčios su tokiu palengvėjimu...Dabar Žilviną ruošiu švenčiausiam sakramentui.Birželio 1 d bus pirma komunija. Vis planuoju parašyti visą ligos istoriją,bet kažko delsiu,tikrai neesu egoiste,ir noriu pasidalinti savo patirtim.Tačiau taip nesinori prisiminti ...
STIPRYBĖS JUMS ,TIKĖJIMO ,VILTIES

Onutė · Prisijungė: 2008 03 14 Pranešimai: 5

Taip ir neatsibudusi iš komos Monika mirė... Dvi savaitės, tik dvi savaitės..ir jos nebėra.. Kaip tai ištverti mamai? Nežinau ar tai įmanoma suprasti? Aš nesuprantu...

Kristin · Prisijungė: 2007 09 12 Pranešimai: 8 Miestas: Ukmerge

Laikykites Onute, gaila, labai gaila, kad viskas ivyko taip netiketai....

Edita · Prisijungė: 2005 01 03 Pranešimai: 1635 Miestas: Vilnius

Beribė užuojauta...
_________________
„Mes randame gyvenime tai, ką patys jam suteikiame.“ R. V. Emersonas

Lina (iš toli) · Prisijungė: 2007 01 21 Pranešimai: 706

Didziausias skausmas... Apkabiname sirdimis Tevelius, Jus... Sypsokis, Monikute, savo mylimiems nuo paties balciausio debeselio...

Rita Ž · Prisijungė: 2007 04 27 Pranešimai: 6

Labai gaila, užjaučiu, laikykitės!

inga · Prisijungė: 2005 07 16 Pranešimai: 472 Miestas: Kaunas

Stiprybės Jums...
_________________
"Reikia nedaug, kad sukeltum šypseną, ir pakanka šypsenos, kad viskas taptų įmanoma." G.Cesbronas

Silmana · Prisijungė: 2007 11 07 Pranešimai: 288 Miestas: Šiauliai

Nuoširdžiausia užuojauta.. Daug stiprybės jums.. Sad

_________________
Nesi atsitiktinis šiame pasaulyje, bet Dievo norėtas ir Jo besąlygiškai mylimas.