Vaida

 

Vaida gimė 1997 m. sausio 24 d. antra dukra šeimoje. Augo kaip ir pirmoji dukra, tik buvo labai alergiška. Bet išmokom gyventi su tuo. Ūgtelėjus išryškėjo širdelės vožtuvo prolepsas. Ir su tuo gyventi išmokom. Augo, stiprėjo, pradėjo lankyti darželį, po to – mokyklą. Mokslai sekėsi gerai. 2006 m. liepos 16 d. Vaidai truputį įkando šuo. Apsidraudimui nuvežėm ją į Kauno medicinos universiteto klinikas paskiepyti nuo pasiutligės. Liepos 17 d. pastebėjom, kad mergaitė karščiuoja. Pamaniau, kad gal nuo skiepų tokia reakcija. Sulaukėm antros vakcinavimo dienos, t.y. liepos 19 d. Nuvažiavus paklausiau, ar gali nuo šių skiepų pakilti temperatūra (39,8 ˚C). Atsakymas buvo neigiamas. Kitos dienos rytą mes nuvykome į polikliniką. Gydytoja atliko kraujo tyrimą.

 

Liepos 21 d. rytą paskambino gydytoja ir pasakė, kraujo tyrimo rezultatai labai blogi. Nedelsiant liepė atvykti į polikliniką pasiimti siuntimą į ligoninę ir iškart ten vykti. Nuvykus į Kauno II-ąją klinikinę ligoninę mus iš karto paguldė. Darė įvairius tyrimus, bet niekaip nerado karščiavimo priežasties. Tuomet aš Vaidą gydančiai gydytojai pasakiau, kad man jos pilvukas kažkoks įtartinas. Iškvietė gydytojų brigadą. Po apžiūros paskyrė echoskopijos tyrimą Kauno medicinos universiteto klinikose... Į Kauno II-ą klinikinę ligoninę mes jau nebegrįžom. Pilve tarp gimdos ir kiaušidės rastas navikas... Tad likome Kauno medicinos universiteto klinikose nuo liepos 27 d.

 

Mums buvo šokas, rodės žemė slydo iš po kojų, griuvo visas pasaulis... Kodėl jai, o ne man... Juk ji dar tik vaikas... Nors aš jau buvau pradėjusi įtarti kažką panašaus, bet vijau tas mintis. Mat panašiomis aplinkybėmis (netikrai seseriai), taip pat nerandant karščiavimo priežasties, buvo nustatytas kraujo vėžys, II-a stadija. Penktadienį (liepos 28 d.) buvo padaryta kompiuterinė tomograma, pakartoti kraujo ir daug kitų tyrimų. Liepos 31 d. išoperavo (10.10 – 12.20 val.). Išėmė kairės pusės kiaušidę ir naviką, kurio dydis buvo 15x13x11mm. Tos pora operacijos valandų truko amžinybę... Ašarų sulaikyt nepajėgiau.

 

Tik meldžiau, kad viskas būtų gerai, kad širdutė atlaikytų ir t.t. Po operacijos reanimacijos skyriuje Vaida buvo labai nerami. Blaškėsi, plėšė visus laidus nuo savęs, sėdo lovoj ir vėl krisdavo... Kol budo iš narkozės, buvo klaiku žiūrėt į ją mažą ir bejėgę – širdis plyšo, o aš buvau bejėgė... Vakare visiškai atsibudo ir pradėjo apie viską klausinėti. Labiausiai širdį suspaudė, kai paklausė „mamyte, ar labai verkei?“. Po paros mus perkėlė į skyrių. Žaizda gijo gana sparčiai. Rugpjūčio 8 d. grįžome namo. Vaida jautėsi neblogai, bet labai išgyveno dėl gan didelio rando ant pilvo (nuo gaktos kaulo iki bambos ir į šoną). Aš pavadinau randą „lazdele“, nes jis taip ir atrodo.

 

Stiprėjant laukėme atsakymo apie naviką. Visi labai jaudinomės ir bijojom. Rugpjūčio 14 d. gavome atsakymą: „15x13x11 mm dydžio gruoblėtas navikas. Pjūviuose audinys korėtas, su cistinėmis ertmėmis iki 2 mm dydžio. Konsistencija minkšta. Audinys pilkas, tačiau vietomis gelsvas ir tamsiai raudonas.“ Išvada/diagnozė: „Trynio maišo navikas (angl. Yolk sac tumour). Pagal PSO histologinę kiaušidžių navikų klasifikaciją šis navikas priklauso germinacinių ląstelių navikų pogrupiui“. Liaudiškai – piktybinis navikas. Buvo skirtas gydymas: 4 blokai (bleomicinas, etapozitas, cisplatinas) po 5 d. kas tris savaites. Prieš pradedant pirmąjį gydymo bloką ruošiau Vaidutę tam, kad nuslinks jos ilgi plaukučiai. Buvo daug ašarėlių, todėl į ligoninę Vaida važiavo jau nukirptomis kasytėmis.

 

Rugpjūčio 23 d. buvo pradėtas pirmasis chemoterapijos blokas. Spalio 25 d. – paskutinis chemoterapijos blokas. Buvo visko – ir pakilimų, ir nuopolių. Bet atlaikėme. Spalio 30 d. išrašė zofrano tablečių, grafolio kraujui gerinti, atliko pilvo echoskopijos tyrimą ir išvykome namo. Gydymas šiam laikui – baigtas. Vaida stiprėjo labai lėtai. Kraujo tyrimai būdavo atliekami kas dvi savaites. Nuo 2007 m. kovo mėn. – kas mėnesį. Pilvo skausmai vis kartodavosi, tačiau tyrimai rodė, kad viskas yra gerai. 2007 m. liepos 11 d. atliko plaučių kompiuterinės tomografijos tyrimą, nes dar prieš operaciją dešiniajame plautyje buvo neaiškus židinukas. Tačiau jis toks pat yra ir dabar, t.y. be jokių pakitimų.

 

Ačiū Jums už tai, kad esate ir padedate mums visiems, kurie susiduriame su tokiom problemom. Ačiū už Jūsų puslapį internete, jis mūsų šeimai labai padėjo. Radom draugų, informacijos.