{"id":3984,"date":"2020-04-16T00:09:31","date_gmt":"2020-04-15T21:09:31","guid":{"rendered":"https:\/\/rugute.lt\/?page_id=3984"},"modified":"2022-01-12T10:32:10","modified_gmt":"2022-01-12T08:32:10","slug":"kas-yra-vezys","status":"publish","type":"page","link":"https:\/\/rugute.lt\/en\/informacija\/knygos-straipsniai\/kas-yra-vezys\/","title":{"rendered":"Kas yra v\u0117\u017eys? \/ Geffen J. R. Kelion\u0117 per v\u0117\u017e\u012f. K., 2003."},"content":{"rendered":"
\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t
Knygos<\/h6>\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t

Kas yra v\u0117\u017eys?<\/h1>\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t
\u0160altinis<\/div>
<\/div>
<\/div><\/div>

Geffen J. R.
Kelion\u0117 per v\u0117\u017e\u012f. K., 2003<\/span><\/span><\/h2><\/div>\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/section>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/div>\n\t\t\t\t
\n\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\n\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i>\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i>\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\n\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\tKas tai yra v\u0117\u017eys\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\n\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t

\u017dodis v\u0117\u017eys n\u0117ra vienos kokios nors ligos pavadinimas. N\u0117ra ir vienintel\u0117s j\u012f sukelian\u010dios prie\u017easties. Yra \u017einoma apie 100 lig\u0173, kurios \u012fvardijamos terminu – v\u0117\u017eys. Tiksliau \u0161i\u0105 lig\u0105 b\u016bt\u0173 vadinti piktybiniu naviku. Juo susergama, kai l\u0105stel\u0117s ima elgtis nenormaliai ir pradeda nekontroliuojamai daugintis. Joms intensyviai dauginantis susidaro perteklin\u0117 audinio mas\u0117. \u0160is perteklinis audinys, vadinamas naviku, gali b\u016bti gerybinis arba piktybinis. Gerybiniai navikai n\u0117ra v\u0117\u017eys. Jie nei\u0161plinta organizme, nesukelia ry\u0161kesn\u0117s jo intoksikacijos. Gerybiniai navikai retkar\u010diais gali virsti piktybiniais, nors vis d\u0117lto da\u017eniausiai piktybiniai navikai i\u0161sivysto savaranki\u0161kai. Piktybini\u0173 navik\u0173 l\u0105stel\u0117s skverbiasi \u012f aplinkinius audinius ir organus, patenka \u012f kraujotak\u0105 ir limfin\u0119 sistem\u0105. Taip naviko l\u0105stel\u0117s i\u0161 pirminio \u017eidinio kraujagysl\u0117mis ir limfagysl\u0117mis pasklinda po kitus, atokiau esan\u010dius, organus. Atokiai nuo pirminio naviko atsirad\u0119 piktybiniai augliai vadinami metastaz\u0117mis.<\/p>\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t

\n\t\t\t\t\t\t\n\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i>\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i>\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\n\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\tKas sukelia v\u0117\u017e\u012f\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\n\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t
Tai vienas labiausiai gin\u010dytin\u0173 ir sud\u0117tingiausi\u0173 klausim\u0173 apie v\u0117\u017e\u012f. Prie\u0161ingai negu buvo manoma, \u017emogus n\u0117ra vienintel\u0117 gyva b\u016btyb\u0117, kuri serga v\u0117\u017eiu. Fakti\u0161kai ne tik \u017einduoliai, ta\u010diau ir visa gyvoji gamta – \u017euvys, pauk\u0161\u010diai, ropliai, amfibijos – taip pat gali susirgti v\u0117\u017eiu, \u012frodyta, kad visas \u0161ias gyvyb\u0117s formas gali pa\u017eeisti navikai.<\/div>
\u00a0<\/div>
V\u0117\u017eys n\u0117ra vien pramonin\u0117s eros nelaim\u0117. Navik\u0173 p\u0117dsak\u0173 randama pleistoceno periodo urvini\u0173 me\u0161k\u0173 ir kreidos periodo dinozaur\u0173 k\u016bnuose, taip pat penki\u0173 t\u016bkstan\u010di\u0173 met\u0173 senumo Egipto mumijose. Apie v\u0117\u017e\u012f ra\u0161oma net viename seniausi\u0173 pasaulio medicinos traktat\u0173 – Edwino Smitho atrastame papiruse, para\u0161ytame Egipte ma\u017edaug 3000 – 2500 m. pr. Kr. Traktate apib\u016bdinamos a\u0161tuonios kr\u016bties op\u0173, arba navik\u0173, r\u016b\u0161ys, kurios, kaip manoma, buvo gydomos primityviosios chirurgijos pagalba. Jau Hipokratas, vienas \u017eymiausi\u0173 senosios medicinos atstov\u0173, ketvirtajame am\u017eiuje pr. Kr. nema\u017eai ra\u0161\u0117 apie v\u0117\u017e\u012f bei dar\u0117 prielaidas apie jo galimas prie\u017eastis.<\/div>
\u00a0<\/div>
Viena i\u0161 piktybi\u0161kiausi\u0173 v\u0117\u017eio savybi\u0173, d\u0117l kurios taip sunku \u012fveikti \u0161i\u0105 lig\u0105, yra ta, kad navikas susiformuoja i\u0161 sveik\u0173 k\u016bno l\u0105steli\u0173.<\/div>
\u00a0<\/div>
Dabartinis mokslas v\u0117\u017eio atsiradim\u0105 apibr\u0117\u017eia kaip l\u0105stel\u0117je vykstan\u010di\u0173 proces\u0173 sek\u0105, kurio pabaigoje l\u0105stel\u0117 supiktyb\u0117ja. \u0160i \u012fvyki\u0173 seka prasideda nuo sveik\u0173 l\u0105steli\u0173 genetin\u0117s med\u017eiagos poky\u010di\u0173, kuriuos sukelia vadinamieji v\u0117\u017eio iniciatoriai. Jais gali b\u016bti i\u0161oriniai veiksniai, tokie kaip cigare\u010di\u0173 d\u016bmai, kitos kancerogenin\u0117s med\u017eiagos, jonizuojanti radiacija arba, nors ir retai, virusai; taip pat vidiniai veiksniai, tokie kaip sutrikusi hormon\u0173 veikla arba \u012fgimtos gen\u0173 anomalijos. Vienas i\u0161 \u0161i\u0173 inicijuojan\u010di\u0173 veiksni\u0173 rezultat\u0173 yra suaktyv\u0117j\u0119 kai kurie v\u0117\u017e\u012f sukeliantys genai, dar vadinami onkogenais. Taip pat svarbu \u017einoti, kad tie patys inicijuojantys veiksniai gali suma\u017einti ir navik\u0105 slopinan\u010di\u0173 gen\u0173 aktyvum\u0105. Kai pa\u017eeid\u017eiama normali onkogen\u0173 ir navikus slopinan\u010di\u0173 gen\u0173 pusiausvyra, gali atsirasti v\u0117\u017ein\u0117s l\u0105stel\u0117s. Kai v\u0117\u017eys pradeda vystytis, jo augim\u0105 skatina \u012fvair\u016bs kiti v\u0117\u017eio rizikos veiksniai, tarp j\u0173 alkoholis ir riebus maistas.<\/div>
\u00a0<\/div>
Kai 1970 metais buvo atrasti onkogenai, i\u0161kilo sud\u0117tingas filosofinis klausimas: kod\u0117l \u017emogus savo DNR turi genus, kurie gali lemti v\u0117\u017eio atsiradim\u0105? Atsakymo kol kas dar ne\u017einome. Pasak vienos i\u0161 si\u016blom\u0173 teorij\u0173, \u0161ie genai normaliomis s\u0105lygomis reguliuoja \u017emogaus embriono vystym\u0105si. Jei jie pakinta (nepakankamai aktyv\u016bs arba pernelyg aktyv\u016bs), l\u0105stel\u0117s i\u0161sigimsta, ima ne\u00ad kontroliuojamai daugintis ir i\u0161sivysto v\u0117\u017eys.<\/div>
\u00a0<\/div>
Nors ir kyla pagunda kalt\u0119 u\u017e v\u0117\u017e\u012f suversti i\u0161orinio pasaulio veiksniams, med\u017eiagoms ar vidiniams fiziologiniams bei genetiniams poky\u010diams, b\u016btina atskirti tikr\u0105j\u0105 v\u0117\u017eio atsiradimo prie\u017east\u012f nuo mechanizm\u0173, paver\u010dian\u010di\u0173 l\u0105steles v\u0117\u017ein\u0117mis.<\/div>
\u00a0<\/div>
Pavyzd\u017eiui, nors nema\u017eai r\u016bkan\u010di\u0173 ir vartojan\u010di\u0173 alkohol\u012f \u017emoni\u0173 suserga v\u0117\u017eiu, daug daugiau j\u0173 nesuserga. Vienas galimas \u0161io rei\u0161kinio paai\u0161kinimas yra genetiniai veiksniai, ta\u010diau tokio paai\u0161kinimo nepakanka. Tod\u0117l lieka neai\u0161ku, kod\u0117l vieni \u017emon\u0117s yra sveiki, o kiti serga. Kai kurias v\u0117\u017eio r\u016b\u0161is tarp kit\u0173 veiksni\u0173 sukelia ir virusai, ta\u010diau retai, be to, n\u0117ra jokio paai\u0161kinimo, kaip tai atsitinka. Kaip ir r\u016bkymo bei piktnaud\u017eiavimo alkoholiu atvejais, vis dar neai\u0161ku, kod\u0117l daugelis \u017emoni\u0173, infekuot\u0173 tam tikrais virusais, potencialiais v\u0117\u017eio suk\u0117l\u0117jais, taip ir nesuserga.<\/div>
\u00a0<\/div>
Mokslininkai daro bendr\u0105 prielaid\u0105, kad \u017emon\u0117s suserga d\u0117l imunin\u0117s funkcijos deficito ar jos poky\u010di\u0173, taip pat d\u0117l koki\u0173 nors konstitucini\u0173 veiksni\u0173. Ta\u010diau kod\u0117l taip smarkiai skiriasi \u017emoni\u0173 konstitucija ar imunin\u0117s funkcijos, iki \u0161iol ma\u017eai \u017einoma.<\/div>
\u00a0<\/div>
Pastaraisiais metais buvo atkreiptas ypatingas d\u0117mesys \u012f t\u0105 fakt\u0105, jog kai kuri\u0173 v\u0117\u017eiu sergan\u010di\u0173 ligoni\u0173 \u0161eimose \u0161ia liga sirgo ir kiti \u0161eimos nariai ar gimin\u0117s. Prielaida apie \u012fgimt\u0105 polink\u012f susirgti v\u0117\u017eiu paskatino pla\u010diai tyrin\u0117ti specifinius genus, tokius kaip BRCA1 ar BRCA2 kr\u016bties v\u0117\u017eio atvejais. Nors dabar kur kas daugiau \u017einome apie \u0161iuos genus bei apie j\u0173 vaidmen\u012f atsirandant v\u0117\u017eiui kai kuri\u0173 \u017emoni\u0173 organizmuose, iki galo \u0161io veiksnio \u012ftaka dar nei\u0161tirta.<\/div>
\u00a0<\/div>
Taip pat labai svarbu \u017einoti, kod\u0117l kiekvieno \u017emogaus imunin\u0117 sistema, neleid\u017eianti v\u0117\u017eiui atsirasti ar i\u0161plisti po organizm\u0105, funkcionuoja nevienodai ir nepriklauso nuo to, ar \u017emon\u0117s u\u017esikr\u0117t\u0119 tam tikrais virusais ir ar patiria kancerogen\u0173 poveik\u012f. Kai kurie mokslininkai mano, kad v\u0117\u017ein\u0117s l\u0105stel\u0117s, spontani\u0161kai atsirandan\u010dios \u017emogaus k\u016bne, retai kada suformuoja visi\u0161kai i\u0161sivys\u010dius\u012f navik\u0105, nes jas sunaikina imunin\u0117s sistemos kileriai. Visuomen\u0117je paplit\u0119 \u012fvair\u016bs imunin\u0117s prie\u017ei\u016bros teorijos variantai. Deja, \u0161i teorija, kuri yra gin\u010dytina, paskatino daugel\u012f \u017emoni\u0173 manyti, kad v\u0117\u017eiu jie susirgo papras\u010diausiai d\u0117l \u201esilpnos imunin\u0117s sistemos”. Dar blogiau, tokia nuomon\u0117 daugel\u012f v\u0117\u017eiu sergan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 paskatino nepagr\u012fstai patik\u0117ti, kad nor\u0117dami pasveikti, jie teturi \u201esustiprinti savo imunin\u0119 sistem\u0105” \u017eolel\u0117mis, grybais, vitaminais ar kitokiais papildais, ir v\u0117\u017eio kaip neb\u016bta. Jeigu b\u016bt\u0173 taip paprasta!..<\/div>
\u00a0<\/div>
Nepaisant akivaizd\u017ei\u0173 \u012frodym\u0173, jog kartais v\u0117\u017eys susij\u0119s su imunin\u0117s sistemos funkcijos sutrikimais, tai jokiu b\u016bdu n\u0117ra bendra visiems. Daug \u017emoni\u0173, turin\u010di\u0173 visi\u0161kai normaliai funkcionuojan\u010di\u0105 imunin\u0119 sistem\u0105, suserga v\u0117\u017eiu. Ir daug \u017emoni\u0173, turin\u010di\u0173 pa\u017eeist\u0105 imunin\u0119 sistem\u0105, v\u0117\u017eiu nesuserga. Ligoni\u0173 imunin\u0117s sistemos stiprinimas paprastomis priemon\u0117mis, tarkime, vaista\u017eol\u0117mis ir vitaminais, arba intensyviomis priemon\u0117mis \u2014 alfa interferonu ar interleukinu, n\u0117ra nei patikimi, nei efektyv\u016bs v\u0117\u017eio gydymo metodai.<\/div>
\u00a0<\/div>
Viena svarbiausi\u0173 to prie\u017eas\u010di\u0173 \u2014 tai v\u0117\u017eini\u0173 l\u0105steli\u0173 ypatyb\u0117s. Kadangi jos i\u0161sivysto i\u0161 m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 k\u016bno, i\u0161 anks\u010diau buvusi\u0173 normali\u0173 l\u0105steli\u0173, imuninei sistemai kartais sunku atskirti sveikas l\u0105steles nuo v\u0117\u017eini\u0173. Jeigu imunin\u0117 sistema nesugeb\u0117s tiksliai surasti ir nustatyti, kurias l\u0105steles reikia naikinti (o tai, pakartosiu, sud\u0117tinga), joks imunin\u0117s sistemos \u201esustiprinimas”, kad ir koks did\u017eiulis, nepad\u0117s.<\/div>
\u00a0<\/div>
Ironi\u0161ka, ta\u010diau b\u016btent \u0161i v\u0117\u017eini\u0173 l\u0105steli\u0173 savyb\u0117 ir trukdo efektyviai gydyti vaistais ar spinduliais. V\u0117\u017ein\u0117s l\u0105stel\u0117s da\u017enai i\u0161saugo tiek daug normali\u0173 l\u0105steli\u0173 charakteristik\u0173, jog labai sunku jas visas sunaikinti smarkiai nepa\u017eeidus ir sveik\u0173 k\u016bno l\u0105steli\u0173.<\/div>
\u00a0<\/div>
Galiausiai kalbant apie v\u0117\u017e\u012f b\u016btina pamin\u0117ti dar vien\u0105 svarb\u0173 dalyk\u0105. Ilg\u0105 laik\u0105 buvo manoma, kad v\u0117\u017eys yra vyresni\u0173 \u017emoni\u0173 liga. Tokia nuomon\u0117 susidar\u0117 tod\u0117l, kad v\u0117\u017eiu kur kas da\u017eniau sergama po penkiasde\u0161imties. Tiesa, kad da\u017eniausiai v\u0117\u017eiu serga \u017emon\u0117s, vyresni kaip \u0161e\u0161iasde\u0161imt penkeri\u0173 met\u0173, ta\u010diau taip pat tiesa, kad pastaraisiais metais vis da\u017eniau v\u0117\u017eiu serga vaikai. \u0160io rei\u0161kinio prie\u017eastys n\u0117ra visi\u0161kai ai\u0161kios. Pana\u0161u, kad \u010dia gali tur\u0117ti \u012ftakos aplinkos ir mitybos veiksniai. O \u012f klausim\u0105, kod\u0117l v\u0117\u017eiu da\u017eniausiai serga vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117s, ai\u0161kaus atsakymo taip pat n\u0117ra. Pasak vienos teorijos, tai lemia susilpn\u0117jusi \u201eimunin\u0117 prie\u017ei\u016bra”. Naujausi moksliniai atradimai pateikia kitas galimas v\u0117\u017eio prie\u017eastis, minimos \u012fvairios l\u0105steli\u0173 anomalijos, d\u0117l kuri\u0173 \u0161ios praranda sugeb\u0117jim\u0105 reguliuoti savo normal\u0173 gyvavimo cikl\u0105.<\/div>
\u00a0<\/div>
\u0160iuolaikinis mokslas ir toliau tiria l\u0105stelinius, genetinius ir molekulinius poky\u010dius, d\u0117l kuri\u0173 \u017emon\u0117ms i\u0161sivysto v\u0117\u017eys. N\u0117ra abejon\u0117s, kad tobul\u0117jant tyrimo metodams bei technologijoms, m\u016bs\u0173 \u017einios nuolatos atsinaujins ir pl\u0117sis. O kol kas tikroji v\u0117\u017eio atsiradimo prie\u017eastis nenustatyta<\/div>\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\n\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i>\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i>\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\n\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\tKaip v\u0117\u017eys \u017ealoja \u017emogaus k\u016bn\u0105\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\n\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t
Besidaugindamos v\u0117\u017ein\u0117s l\u0105stel\u0117s suformuoja vis didesnius navikus, kurie pakei\u010dia sveik\u0105 audin\u012f. D\u0117l sveiko audinio pasikeitimo sergan\u010diu, organai ima netinkamai funkcionuoti arba j\u0173 veikla liaujasi apskritai. Pavyzd\u017eiui, prad\u017eioje kepenyse susikaupusi\u0173 v\u0117\u017eini\u0173 l\u0105steli\u0173 grup\u0117s gali suformuoti mazgelius, kurie v\u0117liau ima did\u0117ti ir daugintis. Negydomi mazgeliai i\u0161plinta po visas kepenis, pa\u017eeid\u017eia j\u0173 funkcij\u0105 ir ligonis mir\u0161ta. Pana\u0161us procesas gali vykti prakti\u0161kai kiekviename \u017emogus k\u016bno organe. Jei \u0161is procesas vyksta plau\u010diuose, navikai gali u\u017eblokuoti kv\u0117pavimo takus ir sukelti kosul\u012f, skausmus, dusul\u012f. Taip pat navikai gali u\u017eblokuoti \u017earnas bei sukelti pilvo skausmus, viduri\u0173 p\u016btim\u0105.<\/div>
\u00a0<\/div>
\u0160ie procesai ne tik pa\u017eeid\u017eia organ\u0173 funkcijas, ta\u010diau taip pat skatina sunkias infekcijas. Dideli navikai yra ideali vieta bakterijoms kauptis, nes ten j\u0173 nepasiekia antibiotikai ir i\u0161sivysto infekcijos.<\/div>
\u00a0<\/div>
V\u0117\u017ein\u0117s l\u0105stel\u0117s da\u017enai i\u0161plinta \u012f limfmazgius ir u\u017eblokuoja limfagysles. Taip atsitikus gali sutrikti normalus limfos tek\u0117jimas, tod\u0117l skystis susikaupia aplink plau\u010dius, \u0161ird\u012f, pilvo srityje arba gal\u016bn\u0117se.<\/div>
\u00a0<\/div>
Navikai taip pat gali i\u0161plisti \u012f kitus organus ir sukelti \u012fvairias komplikacijas: prasideda kraujavimas, atsiranda opos, kyla skausmai.<\/div>
\u00a0<\/div>
Daugelio navik\u0173 l\u0105stel\u0117s i\u0161skiria chemines med\u017eiagas, kurios sukelia \u012fvairius med\u017eiag\u0173 apykaitos sutrikimus. Kadangi v\u0117\u017ein\u0117s l\u0105stel\u0117s i\u0161sivysto i\u0161 normali\u0173 l\u0105steli\u0173, \u0161ios chemin\u0117s med\u017eiagos pa\u00ad prastai yra normal\u016bs proteinai, kuri\u0173 dabar gaminama arba per daug, arba per ma\u017eai. Da\u017eniausiai d\u0117l \u0161i\u0173 rei\u0161kini\u0173 v\u0117\u017eiu sergantys pacientai praranda apetit\u0105 (anoreksija) ir numeta daug svorio (kacheksija). Kiti \u012fprastiniai simptomai yra gerokai padid\u0117j\u0119s kalcio lygis kraujyje (hiperkalcemija), suma\u017e\u0117j\u0119s natrio kiekis {hiponatremija) nerv\u0173 pa\u017eeidimas (neuropatija) ar \u017eymus raumen\u0173 nusilpimas (miopatija).<\/div>
\u00a0<\/div>
Kai kuri\u0173 navik\u0173 l\u0105stel\u0117s dar i\u0161skiria chemines med\u017eiagas, kurios didina kraujo kre\u0161\u0117jim\u0105 ir susidaro trombai. Toks rei\u0161kinys vadinamas Trousseaus sindromu, arba hiperkoaguliaciniu sutrikimu.<\/div>
\u00a0<\/div>
Nors pirminis navikas gali sukelti daug problem\u0173, retai kada jis b\u016bna mirties prie\u017eastis. D\u0117l visos grup\u0117s nepaprastai sud\u0117ting\u0173 molekulini\u0173 ir l\u0105stelini\u0173 proces\u0173 v\u0117\u017ein\u0117s l\u0105stel\u0117s gali \u012fsiskverbti \u012f kraujo apytakos arba limfines sistemas ir suformuoti naujus navikus daugelyje k\u016bno sri\u010di\u0173. Tai pati pavojingiausia v\u0117\u017eio savyb\u0117, kuri ir kelia daugiausia problem\u0173 ligoniams bei onkologams. Tok\u012f v\u0117\u017eini\u0173 l\u0105steli\u0173 paplitim\u0105 gydytojai vadina metastazavimu. Jei navikas i\u0161plito po k\u016bn\u0105, sakoma, kad ligonis serga metastazavusiu v\u0117\u017eiu.<\/div>\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\n\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i>\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i>\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\n\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\tKaip nustatomas v\u0117\u017eys\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\n\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t
Jei gydytojas pasteb\u0117jo v\u0117\u017eio simptomus ar yra bent menkiausias \u012ftarimas d\u0117l \u0161ios ligos, jus b\u016btinai nukreips \u012fvairiems tyrimams.<\/div>
\u00a0<\/div>
Atliekami tyrimai, leid\u017eiantys pamatyti k\u016bno ertmi\u0173 vaizdus ir nustatyti auglio lokalizacij\u0105:<\/div>
\u00a0<\/div>
* Rentgenologinis tyrimas.<\/div>
* Kompiuterin\u0117 tomografija, kurios metu prie rentgeno spinduli\u0173 \u0161altinio prijungus kompiuter\u012f galima pamatyti daug detali\u0173 vaizd\u0173.<\/div>
* Echoskopija (tyrimas ultragarsu).<\/div>
* Branduolinio magnetinio rezonanso tyrimas. Galing\u0105 magnet\u0105 sujungus su kompiuteriu galima gauti itin kokybi\u0161k\u0105 organ\u0173 bei juose esan\u010di\u0173 piktybini\u0173 darini\u0173 vaizdus net ir pradin\u0117se v\u0117\u017eio stadijose.<\/div>
* Endoskopija \u2013 ertmini\u0173 vidaus organ\u0173 ap\u017ei\u016br\u0117jimas i\u0161 vidaus per plon\u0105 \u0161viesolaid\u012f (endoskop\u0105).<\/div>
\u00a0<\/div>
Gali b\u016bti atliekami ir \u012fvair\u016bs laboratoriniai tyrimai. Pastaraisiais metais tiriami specifiniai v\u0117\u017eio \u017eymenys kraujyje, kurie padeda labai anksti, kai dar n\u0117ra joki\u0173 auglio simptom\u0173, \u012ftarti ar nustatyti organizme prasidedant\u012f v\u0117\u017ein\u012f proces\u0105. Endoskopini\u0173 tyrim\u0173 ar operacijos metu pa\u0117mus gabal\u0117l\u012f bet kurio pa\u017eeisto organo audinio, atliekama taip vadinama biopsija. Gydytojas patologas tyrin\u0117ja paimt\u0105 audinio gabal\u0117l\u012f pro mikroskop\u0105 ir ie\u0161ko jame pakitusi\u0173 v\u0117\u017eini\u0173 l\u0105steli\u0173. Tai irgi padeda gana anksti diagnozuoti piktybinius auglius, juos atskirti nuo gerybini\u0173.<\/div>
\u00a0<\/div>
Paprastai norint tiksliai ir kuo anks\u010diau nustatyti piktybinio naviko lokalizacij\u0105 bei teisingai parinkti gydymo taktik\u0105 reikia atlikti kelet\u0105 skirting\u0173 tyrim\u0173.<\/div>\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\n\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i>\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i>\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\n\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\tKokios pagrindin\u0117s v\u0117\u017eini\u0173 susirgim\u0173 grup\u0117s\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\n\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t
Daugum\u0105 v\u0117\u017eio r\u016b\u0161i\u0173 galima suskirstyti \u012f tris pagrindines grupes:<\/div>
\u00a0<\/div>
– karcinomos,<\/div>
– sarkomos,<\/div>
– leukoz\u0117s\/limfomos.<\/div>
\u00a0<\/div>
Pirmoji grup\u0117, karcinomos, yra labiausiai paplitusi v\u0117\u017eio forma. Termin\u0105 carcinoma \u012f lotyn\u0173 kalb\u0105 \u012fved\u0117 Romos gydytojas Aulas Kornelijus Celsas ma\u017edaug 25-50 metais. \u0160\u012f \u017eod\u012f jis pa\u0117m\u0117 i\u0161 graiki\u0161kojo karkinos (v\u0117\u017eys), kur\u012f ma\u017edaug 400 m. pr. Kr. pirm\u0105 kart\u0105 pavartojo Hipokratas. Grup\u0117 v\u0117\u017eini\u0173 susirgim\u0173, vadinam\u0173 karcinomomis, paprastai atsiranda liaukinio epitelio l\u0105stel\u0117se, kuri\u0173 yra kone kiekviename k\u016bno organe.<\/div>
\u00a0<\/div>
Antroji v\u0117\u017eini\u0173 susirgim\u0173 grup\u0117 kyla i\u0161 \u017emogaus kaul\u0173 ir jungiam\u0173j\u0173 audini\u0173. Tokie susirgimai vadinami sarkomomis. Ma\u017edaug 200-aisiais metais Romos gydytojas Galenas taip pavadino m\u0117singus navikus. Sarkomos sutinkamos kur kas re\u010diau negu karcinomos, ta\u010diau j\u0173 taip yra daug form\u0173. Viena svarbi karcinom\u0173 ir sarkom\u0173 savyb\u0117 yra ta, kad susiformuoja vadinamieji solidiniai navikai, kuriuos, jeigu jie aptinkami pakankamai anksti, galima pa\u0161alinti chirurgi\u0161kai.<\/div>
\u00a0<\/div>
Tre\u010di\u0105j\u0105 i\u0161 pagrindini\u0173 v\u0117\u017eini\u0173 susirgim\u0173 grupi\u0173 sudaro leukoz\u0117s ir limfomos. Jos i\u0161sivysto i\u0161 krauj\u0105 bei limf\u0105 formuojan\u010di\u0173 l\u0105steli\u0173, taip pat kaul\u0173 \u010diulpuose bei limfmazgiuose. Chirurgi\u0161kai \u0161ios ligos beveik negydomos, nes retai kada atsiranda ap\u010diuopiami audini\u0173 sukiet\u0117jimai, kuriuos galima b\u016bt\u0173 pa\u0161alinti.<\/div>
\u00a0<\/div>
Nors \u012f \u0161ias tris grupes ne\u012feina visi v\u0117\u017einiai susirgimai, jos sudaro j\u0173 daugum\u0105.<\/div>\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\n\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i>\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i>\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\n\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\tKaip gydytojai nustato, kokiu piktybiniu naviku sergate\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\n\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t
Diagnozuodamas kiekvien\u0105 konkret\u0173 v\u0117\u017ein\u012f susirgim\u0105, onkologas visuomet atsi\u017evelgia \u012f daugel\u012f po\u017eymi\u0173. Trys patys svarbiausieji yra: specifinis naviko tipas, piktybi\u0161kumo laipsnis ir stadija. Nuo \u0161i\u0173 po\u017eymi\u0173 da\u017eniausiai priklauso, koks bus rekomenduojamas gydymas. Tai taip pat gali pad\u0117ti prognozuoti, kokia bus ligonio organizmo reakcija \u012f vien\u0105 ar kit\u0105 gydymo metod\u0105, kiek jis jam bus veiksmingas.<\/div>
\u00a0<\/div>
Naviko tipas. <\/b><\/div>
<\/b>Daugum\u0105 v\u0117\u017eio r\u016b\u0161i\u0173 galima suskirstyti \u012f tris pagrindines auk\u0161\u010diau apra\u0161ytas grupes (karcinomas, sarkomas ir leukozes\/limfomas). Kiekvienoje i\u0161 \u0161i\u0173 trij\u0173 v\u0117\u017eini\u0173 susirgim\u0173 grup\u0117je, ar kategorijoje, galima but\u0173 i\u0161skirti daug specifini\u0173 v\u0117\u017eio tipu. Specifin\u012f v\u0117\u017eio tip\u0105 nulemia l\u0105stel\u0117s, i\u0161 kuri\u0173 jis i\u0161sivyst\u0117. Tipas yra nustatomas analizuojant i\u0161 naviko paimt\u0105 biopsijos m\u0117gin\u012f. Tok\u012f tyrim\u0105 paprastai atlieka specialiai parengtas gydytojas, vadinamas patologu. Patologas stropiai mikroskopu tyrin\u0117ja i\u0161orin\u012f m\u0117ginio vaizd\u0105, kad kuo tiksliau nustatyt\u0173, i\u0161 koki\u0173 l\u0105steli\u0173 yra kil\u0119s navikas.<\/div>
\u00a0<\/div>
Pavyzd\u017eiui, labai daug navik\u0173 atsiranda i\u0161 liaukinio epitelio l\u0105steli\u0173, kuri\u0173 yra \u012fvairiuose organuose: plau\u010diuose, stempl\u0117je, skrandyje, kasoje, kepenyse, gaubtin\u0117je \u017earnoje, kr\u016btyse, prostatoje bei kitur. Liaukinio epitelio l\u0105stel\u0117s atlieka daug \u012fvairi\u0173 funkcij\u0173, nuo kuri\u0173 priklauso organ\u0173 veikla. Pavyzd\u017eiui, gaubtin\u0117je \u017earnoje \u0161ios l\u0105stel\u0117s i\u0161skiria gleives, taip pat absorbuoja skys\u010dius bei maistines med\u017eiagas. Kai i\u0161 liaukinio epitelio l\u0105steli\u0173 i\u0161sivysto v\u0117\u017eys, tai vadinama adenokarcinoma. Jei v\u0117\u017eys atsiranda stempl\u0117s liaukinio epitelio l\u0105stel\u0117se, toks navikas vadinamas stempl\u0117s adenokarcinoma. Jei v\u0117\u017eys atsiranda i\u0161 prostatos liaukinio epitelio l\u0105steli\u0173, jis vadinamas prostatos adenokarcinoma.<\/div>
\u00a0<\/div>
\u012evairiuose k\u016bno organuose bei audiniuose yra ir kitoki\u0173 l\u0105steli\u0173. Stempl\u0117s vidin\u012f sluoksn\u012f sudaro l\u0105stel\u0117s, kurios vadinamos plok\u0161\u010diosiomis. I\u0161 j\u0173 susiformav\u0119s navikas vadinamas plok\u0161\u010diojo epitelio karcinoma. Kitas pavyzdys yra \u0161lapimo p\u016bsl\u0117, kurioje randama pereinam\u0173j\u0173 l\u0105steli\u0173. I\u0161 j\u0173 i\u0161sivyst\u0119s navikas vadinamas pereinam\u0173j\u0173 l\u0105steli\u0173 karcinoma.<\/div>
\u00a0<\/div>
Kruop\u0161\u010diai tirdami, i\u0161 koki\u0173 l\u0105steli\u0173 yra susiformav\u0119s navikas, taip pat daugel\u012f kit\u0173 veiksni\u0173, gydytojai \u0161iandien\u0105 gali daug tiksliau nustatyti v\u0117\u017eio tip\u0105. Nuolat kuriamos naujesn\u0117s ir modernesn\u0117s priemon\u0117s bei technologijos, kurios vis tiksliau padeda atpa\u017einti \u012fvairias nesveik\u0173 l\u0105steli\u0173 grupes. D\u0117l to nuolat apra\u0161omi nauji v\u0117\u017ei\u0173 tipai ir formos, apie kurias anks\u010diau nebuvome gird\u0117j\u0119, ir \u0161is procesas, be abejo, vystysis toliau.<\/div>
\u00a0<\/div>
Naviko piktybi\u0161kumo laipsnis.<\/b><\/div>
Kai patologas nustato specifin\u012f v\u0117\u017eio tip\u0105, toliau reikia nustatyti jo piktybi\u0161kumo laipsn\u012f, kuris rodo, kiek agresyvus jis yra. Laipsnis nustatomas mikroskopu analizuojant specifin\u012f naviko l\u0105steli\u0173 vaizd\u0105. Pavyzd\u017eiui, jeigu v\u0117\u017ein\u0117s l\u0105stel\u0117s nelabai skiriasi nuo sveik\u0173 l\u0105steli\u0173, i\u0161 kuri\u0173 jos i\u0161sivyst\u0117, veikiausiai jos n\u0117ra labai agresyvios, ir tod\u0117l paprastai klasifikuojamos kaip ma\u017eo piktybi\u0161kumo laipsnio. V\u0117\u017ein\u0117s l\u0105stel\u0117s, kurios smarkiai skiriasi nuo sveik\u0173, veikiausiai tur\u0117s agresyvesni\u0173 savybi\u0173, tod\u0117l jos klasifikuojamos kaip didelio piktybi\u0161kumo laipsnio. Tokios l\u0105stel\u0117s da\u017eniausiai yra labai pakitusios, ir tuos pakitimus patologui gana nesunku i\u0161tirti mikroskopu. V\u0117\u017ein\u0117s l\u0105stel\u0117s, kuri\u0173 i\u0161vaizda, da\u017enai ir savyb\u0117s, yra tarpin\u0117s formos, klasifikuojamos kaip tarpinio piktybi\u0161kumo laipsnio.<\/div>
\u00a0<\/div>
Ligonio, sergan\u010dio auk\u0161to piktybi\u0161kumo laipsnio karcinoma, gydymas da\u017eniausiai bus kitoks, nei ligonio, sergan\u010dio \u017eemo piktybi\u0161kumo laipsnio karcinoma.<\/div>
\u00a0<\/div>
Naviko stadija.<\/b><\/div>
<\/b>Tai da\u017eniausiai yra pats svarbiausias veiksnys, lemiantis, koks bus vieno ar kito v\u0117\u017einio susirgimo gydymo metodas, nuo naviko stadijos taip pat priklauso paciento galimyb\u0117 pasveikti. Naviko stadija i\u0161 esm\u0117s nusako, kaip smarkiai v\u0117\u017eys yra paplit\u0119s po organizm\u0105.<\/div>
\u00a0<\/div>
Da\u017eniausiai \u012fvairios v\u0117\u017eio r\u016b\u0161ys yra skirstomos \u012f keturias stadijas:<\/div>
\u00a0<\/div>
I stadijos<\/i> navikai aptinkami tik j\u0173 susiformavimo vietose. Tai navikai, kurie n\u0117ra i\u0161plit\u0119 po k\u016bn\u0105;<\/div>
II stadijos <\/i>navikai jau b\u016bna i\u0161plit\u0119 \u012f artimiausius audinius;<\/div>
III stadijos <\/i>navikai yra labiau i\u0161plit\u0119 negu II stadijos navikai, da\u017enai \u012f sritinius limfmazgius;<\/div>
IV stadijos<\/i> navikai yra pla\u010diai i\u0161plit\u0119 ir pa\u017eeid\u0119 kitus organus.<\/div>
\u00a0<\/div>
Onkologai vartoja \u012fvairias stadij\u0173 nustatymo sistemas, apib\u016bdinan\u010dias navik\u0173 i\u0161plitimo laipsn\u012f. Dauguma onkolog\u0173 \u017eino ne vien\u0105 stadij\u0173 nustatymo sistem\u0105 ir taiko jas pakaitomis. Pavyzd\u017eiui, daugelis gydytoj\u0173 da\u017enai naudojasi Duke gaubtin\u0117s \u017earnos v\u0117\u017eio stadij\u0173 klasifikavimo sistema. O \u0161tai smulkial\u0105stelinio plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio stadija klinikin\u0117je praktikoje paprastai apib\u016bdinama kaip \u201eribota” arba \u201ei\u0161plitusi”.<\/div>
\u00a0<\/div>
Ta\u010diau da\u017eniausiai taikoma tarptautiniu mastu pripa\u017einta TNM sistema. T (tumor) rei\u0161kia navik\u0105 – nustatomas pirminio naviko dydis; N (nodes) rei\u0161kia limfmazgius – nustatoma, ar limfmazgiai yra pa\u017eeisti metastazi\u0173; M rei\u0161kia metastaz\u0119 – nustatoma, ar v\u0117\u017eys yra metastazav\u0119s \u012f kitus organus.<\/div>
\u00a0<\/div>
Visos klasifikavimo sistemos paprastai nusako tuos pa\u010dius pagrindinius klinikinius v\u0117\u017eio po\u017eymius, taip pat, ir tai labai svarbu, kiek smarkiai v\u0117\u017eys yra i\u0161plit\u0119s. Pagal visas klasifikavimo sistemas, taip pat pagal TNM, kuo v\u0117lyvesn\u0117 v\u0117\u017eio stadija, tuo labiau v\u0117\u017eys i\u0161plit\u0119s po organizm\u0105.<\/div>\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\n\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i>\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i>\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\n\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\tKas yra naviko \u017eymenys\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\n\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t
V\u0117\u017ein\u0117s l\u0105stel\u0117s kartais i\u0161skiria \u012f krauj\u0105 specifinius baltymus, kurie yra naviko indikatoriai. Tokie baltymai vadinami naviko \u017eymenimis, pagal juos galima nustatyti, kokiame organe vystosi navikas. Kartais vienodus naviko \u017eymenis gali i\u0161skirti skirtingi navikai. Taip pat kartais tok\u012f pat protein\u0105 gali i\u0161skirti ir sveikos l\u0105stel\u0117s, ta\u010diau daug ma\u017eesniais kiekiais.<\/div>
\u00a0<\/div>
Ne visi navikai i\u0161skiria \u017eymenis \u012f krauj\u0105, ta\u010diau jeigu i\u0161skiria, tokios med\u017eiagos padeda anksti diagnozuoti lig\u0105, skirti tinkam\u0105 gydym\u0105, nustatyti ligos pasikartojim\u0105. Taigi jeigu aptinkama tam tikra specifini\u0173 naviko \u017eymen\u0173 koncentracija, yra didel\u0117 tikimyb\u0117, kad \u017emogus serga v\u0117\u017eiu. Labai da\u017enai, jeigu gydymas yra pakankamai veiksmingas, \u017eymen\u0173 kiekis kraujyje suma\u017e\u0117ja, ir prie\u0161ingai, jeigu gydymas neveiksmingas, j\u0173 nema\u017e\u0117ja. Jeigu po s\u0117kmingo gydymo \u017eymen\u0173 kiekis suma\u017e\u0117ja, o po to padid\u0117ja, tai gali b\u016bti rodiklis, kad v\u0117\u017ein\u0117s l\u0105stel\u0117s v\u0117l \u0117m\u0117 daugintis, nors kit\u0173 simptom\u0173 tuo metu dar n\u0117ra.<\/div>
\u00a0<\/div>
Geriausiai \u017einomi naviko \u017eymenys: PSA – prostatos specifinis antigenas, CA 125, AFP, ir kt.<\/div>
\u00a0<\/div>
\u0160iuo metu tyrin\u0117jama daug kit\u0173, informatyvesni\u0173 navik\u0173 \u017eymen\u0173. Jie gali pasirodyti labai naudingi tiksliau parenkant specifinius gydymo metodus bei prognozuojant j\u0173 efektyvum\u0105.<\/div>\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\n\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i>\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i>\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\n\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\tKaip gydomas v\u0117\u017eys\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\n\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t
\u0160iuo metu pagrindin\u0117s v\u0117\u017eio gydymo priemon\u0117s yra chirurgija, chemoterapija ir radioterapija. Taip pat vis daugiau d\u0117mesio skiriama imunoterapijos, prie\u0161v\u0117\u017eini\u0173 vakcin\u0173 ir \u012fvairi\u0173 gen\u0173 terapij\u0173 tyrin\u0117jimams.<\/div>
\u00a0<\/div>
Chirurgija <\/b>\u2014 pati seniausia v\u0117\u017eio gydymo priemon\u0117. Ji ir \u0161iandien\u0105 naudojama da\u017eniausiai. Taip pat daugeliu atvej\u0173 ji yra pati efektyviausia, ypa\u010d jeigu navikas dar n\u0117ra i\u0161plit\u0119s. Ta\u010diau kad ir kaip meistri\u0161kai dirba chirurgai, chirurgija pana\u0161i \u012f pikt\u017eoli\u0173 rav\u0117jim\u0105. Ji ne\u0161alina prie\u017easties, d\u0117l kurios i\u0161augo pikt\u017eol\u0117s ir negali apsaugoti nuo j\u0173 ateityje. Vis d\u0117lto pus\u0117 vis\u0173 v\u0117\u017eiu sergan\u010di\u0173 ligoni\u0173 yra i\u0161gydomi chirurgi\u0161kai, tod\u0117l chirurgijos svarbos ne\u012fvertinti negalima.<\/div>
\u00a0<\/div>
Standartinis chirurgijos tikslas yra pa\u0161alinti pat\u012f navik\u0105 ir kiek \u012fmanoma daugiau aplinkini\u0173 audini\u0173, kad v\u0117\u017eys daugiau neplist\u0173 ar neatsinaujint\u0173. Pastaraisiais metais chirurgija tampa kur kas ma\u017eiau agresyvi. Medicina pradeda suprasti, kad geresni rezultatai neb\u016btinai priklauso nuo pa\u0161alint\u0173 audini\u0173 kiekio.<\/div>
\u00a0<\/div>
Radioterapija<\/b> irgi yra svarbi v\u0117\u017eio gydymo priemon\u0117. Paprastai ji veikia tik t\u0105 k\u016bno viet\u0105, \u012f kuri\u0105 yra nukreiptas radioaktyvusis spindulys. Radioterapija pana\u0161i \u012f chirurgin\u012f gydym\u0105 tuo po\u017ei\u016briu, kad ja galima naudotis tik tada, kai v\u0117\u017eys n\u0117ra i\u0161plit\u0119s. Radioterapija kartais gali b\u016bti tokia pat efektyvi kaip ir chirurgija, ta\u010diau ji kur kas ma\u017eiau \u017ealoja ligonio k\u016bn\u0105.<\/div>
\u00a0<\/div>
Kai kurios v\u0117\u017eio r\u016b\u0161ys, tokios kaip tiesiosios \u017earnos v\u0117\u017eys ir galvos – kaklo navikai, lengvai pasiduoda gydymui spinduliais. Radioterapija taip pat efektyvi kai kuri\u0173 form\u0173 plau\u010di\u0173, kaul\u0173 v\u0117\u017eio ar limfom\u0173 atvejais. Sergant tam tikromis v\u0117\u017eio r\u016b\u0161imis, tokiomis kaip neoperuojami smegen\u0173 navikai, ji gali b\u016bti vienintel\u0117 gydymo priemon\u0117. Ta\u010diau labai da\u017enai radioterapija kartu su chemoterapija ar chirurgija yra tik viena bendro gydymo dalis. J\u0105 galima taikyti prie\u0161 atliekant operacij\u0105, kai norima suma\u017einti navik\u0105, arba po operacijos, kad b\u016bt\u0173 u\u017ekirstas kelias naviko l\u0105steli\u0173 atsinaujinimui. Manoma, kad spinduliai pa\u017eeid\u017eia genetin\u0119 v\u0117\u017eini\u0173 l\u0105steli\u0173 strukt\u016br\u0105, kuri po to lengvai neatsistato. Ir prie\u0161ingai, paveiktos spinduli\u0173 normalios l\u0105stel\u0117s grei\u010diau atsistato bei sveiksta. \u0160tai kod\u0117l spinduliais galima naikinti navikus ir nepa\u017eeisti sveik\u0173 audini\u0173.<\/div>
\u00a0<\/div>
\u0160iandien spinduliais gydoma pasitelkus moderniausias technologijas, valdomas sud\u0117ting\u0173 kompiuterini\u0173 program\u0173, tod\u0117l radioaktyv\u0173j\u012f spindul\u012f galima labai tiksliai nukreipti tik \u012f t\u0105 ma\u017e\u0105 plotel\u012f, kuriame yra naviko l\u0105steli\u0173 sankaupa. Taip pat nepaprastai daug pasiekta implantuojant radioaktyvi\u0105sias med\u017eiagas tiesiogiai \u012f navik\u0105. Toks metodas vadinamas brachiterapija.<\/div>
\u00a0<\/div>
Nauja specializuota radioterapijos forma yra vadinama radiochirurgija. \u0160is metodas dabar paprastai naudojamas nedideli\u0173 smegen\u0173 navik\u0173, kuri\u0173 ne\u012fmanoma pa\u0161alinti \u012fprasta operacija, gydymui.<\/div>
\u00a0<\/div>
Chemoterapija<\/b> yra tre\u010diasis standartinis v\u0117\u017eio gydymo b\u016bdas. Tai pats naujausias i\u0161 vis\u0173 trij\u0173 metod\u0173, susiformav\u0119s penktajame XX am\u017eiaus de\u0161imtmetyje.<\/div>
\u00a0<\/div>
Nors populiarioji medicinin\u0117 literat\u016bra apie v\u0117\u017eio chemoterapij\u0105 skelbia daug prie\u0161taring\u0173 dalyk\u0173, onkologams \u0161io metodo nauda nekelia joki\u0173 abejoni\u0173. Prie\u0161ingai, daugeliui v\u0117\u017eiu sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 vaistai yra pagrindin\u0117 gydymo priemon\u0117. Chemoterapija, nors ir turi rimt\u0173 tr\u016bkum\u0173, jeigu ja naudojamasi labai atsargiai ir profesionaliai, gali b\u016bti nepaprastai veiksminga.<\/div>
\u00a0<\/div>
\u012evairi\u0173 prie\u0161v\u0117\u017eini\u0173 vaist\u0173 poveikis yra skirtingas, ta\u010diau vis\u0173 j\u0173 tikslas yra sustabdyti v\u0117\u017eini\u0173 l\u0105steli\u0173 dalijimosi ir dauginimosi proces\u0105. Kai kurie seniau sukurti vaistai, tokie kaip melfalanas (alkeranas) ciklofosfamidas (citoksanas), doksorubicinas (adriamicinas) ir cisplatina (platinolis), ardo piktybines l\u0105steles, tiesiogiai pa\u017eeisdami genetin\u0117s l\u0105steli\u0173 med\u017eiagos, arba DNR, strukt\u016br\u0105. Kiti vaistai, pavyzd\u017eiui, fluoruracilis (5\u2014FU), pa\u017eeid\u017eia l\u0105stel\u0117s geb\u0117jim\u0105 daugintis, \u012fterpdamas \u012f j\u0173 DNR pa\u0161alines med\u017eiagas. Keletas i\u0161 toki\u0173 vaist\u0173, ypa\u010d vinkristinas (onkovinas), vinblastinas (vel banas), paklitakselis (taksolis) ir docetakselis (taksoteras), slopina v\u0117\u017eini\u0173 l\u0105steli\u0173 dalijimosi procese dalyvaujan\u010di\u0173 baltym\u0173 veikl\u0105.<\/div>
\u00a0<\/div>
Steroidiniai vaistai, tokie kaip prednizonas (deltasonas) ir deksametazonas (dekadronas), taip pat kartais vartojami v\u0117\u017eio gydymui. Jie ypa\u010d veikia limfos l\u0105steles. Taip pat vartojami hormonai. Jie stabdo navik\u0173 augim\u0105, blokuodami kai kuriuos hormon\u0173 receptorius v\u0117\u017eini\u0173 l\u0105steli\u0173 viduje.<\/div>
\u00a0<\/div>
Vaistai \u012f organizm\u0105 \u012fvedami \u012fvairiai, ta\u010diau da\u017eniausiai jie \u0161virk\u0161\u010diami \u012f ven\u0105 arba geriami tablet\u0117mis. Vaist\u0173 \u0161virk\u0161timas \u012f ven\u0105 gali trukti kelias minutes, kelias valandas ar daugel\u012f dien\u0173 \u2014 priklausomai nuo vaist\u0173 ir v\u0117\u017eio formos. Jeigu tai hormonai, jie paprastai vartojami tablet\u0117mis, \u0161virk\u0161\u010diami \u012f raumenis ar klijuojami ant odos pleistru.<\/div>
\u00a0<\/div>
\u0160iandien\u0105 chemoterapija yra visai kitokia, negu buvo prie\u0161 penkerius metus. I\u0161 ties\u0173 a\u0161tuntajame ar devintajame XX a. de\u0161imtmetyje chemoterapini\u0173 priemoni\u0173 skai\u010dius bei efektyvumas buvo ribotas. Ta\u010diau per pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f atsirado nauji vaistai, kurie yra gerokai veiksmingesni ir da\u017enai daug ma\u017eiau toksi\u0161ki.<\/div>
\u00a0<\/div>
Gydant vaistais, daugiausia problem\u0173 kyla ne d\u0117l pa\u010di\u0173 vaist\u0173, bet d\u0117l nepakankamai profesionalaus, r\u016bpestingo ir tikslaus j\u0173 vartojimo. Kad gydymas prie\u0161v\u0117\u017einiais preparatais b\u016bt\u0173 s\u0117kmingas, gydytojas turi d\u0117mesingai steb\u0117ti ligon\u012f. Nors du skirtingi pacientai gali b\u016bti gydomi vienoda t\u0173 pa\u010di\u0173 vaist\u0173 doze, ta\u010diau gydymo s\u0117km\u0117 skirsis priklausomai nuo to, kaip vyksta pats gydymas: nuo aplinkos, prie\u017ei\u016bros, pacient\u0173 baim\u0117s ir l\u016bkes\u010di\u0173, bendros j\u0173 fizin\u0117s b\u016bkl\u0117s. Kruop\u0161tus tolesnis gydymas yra nepaprastai svarbus. Gydytojas, kuris akylai nestebi savo gydomo paciento, primena vairuotoj\u0105, ne\u017ei\u016brint\u012f \u012f keli\u0105. Sekund\u0117 neatidumo, ir gali \u012fvykti baisi avarija.<\/div>
\u00a0<\/div>
Chemoterapija nepaprastai i\u0161tobul\u0117jo ir daug pasitarnavo gydant v\u0117\u017e\u012f, ypa\u010d per pastaruosius dvide\u0161imt penkerius metus. Ta\u010diau ji turi tris rimtus tr\u016bkumus: sukelia \u0161alutinius poveikius, v\u0117\u017ein\u0117s l\u0105stel\u0117s galiausiai tampa atsparios vaistams ir vaistai nepasiekia vis\u0173 k\u016bne esan\u010di\u0173 v\u0117\u017eini\u0173 l\u0105steli\u0173<\/div>
\u00a0<\/div>
Svarbiausia prie\u017eastis, d\u0117l kurios atsiranda \u0161alutiniai poveikiai, yra ta, kad vaistai v\u0117\u017eines l\u0105steles naikina tada, kai jos spar\u010diai dalijasi. Deja, jie \u017eudo ir sveikas k\u016bno l\u0105steles, tokias kaip vir\u0161kinamojo trakto sieneli\u0173, plauk\u0173 folikul\u0173, kaul\u0173 \u010diulp\u0173 – tas, kurios taip pat spar\u010diai dalijasi. B\u016btent sveik\u0173 audini\u0173 pa\u017eeidimas ir sukelia daugel\u012f \u0161alutini\u0173 chemoterapijos poveiki\u0173.<\/div>
\u00a0<\/div>
Svarbu \u017einoti, kad \u0161alutinius poveikius patiria ne visi pacientai. Vieni gali patirti daug ir \u012fvairaus sunkumo \u0161alutini\u0173 poveiki\u0173, kiti \u2014 n\u0117 vieno. \u0160alutini\u0173 poveiki\u0173 pasirei\u0161kimas taip pat priklauso nuo konkretaus preparato, jo doz\u0117s, intervalo tarp gydymo kurs\u0173, paciento mitybos ir bendros sveikatos b\u016bkl\u0117s.<\/div>
\u00a0<\/div>
Laimei, onkologai gali skirti toki\u0105 vaist\u0173 doz\u0119, kuri sukelt\u0173 kuo ma\u017eiau \u017ealos, ta\u010diau jos nauda b\u016bt\u0173 maksimali. Be to, daugelis dabartini\u0173 vaist\u0173 sukelia gerokai ma\u017eiau nepageidaujam\u0173 rei\u0161kini\u0173, o pastaraisiais metais prad\u0117ta gaminti daug nauj\u0173 preparat\u0173, kuri\u0173 \u0161alutiniai poveikiai minimal\u016bs arba j\u0173 visi\u0161kai n\u0117ra.<\/div>
\u00a0<\/div>
Kartais d\u0117l kol kas nesuprantam\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 v\u0117\u017eini\u0173 l\u0105steli\u0173 vaistai neveikia, ir tokia j\u0173 savyb\u0117 yra vadinama atsparumu vaistams. Per daugel\u012f met\u0173 onkologai i\u0161band\u0117 \u012fvairius \u0161ios problemos sprendimo b\u016bdus, ta\u010diau rezultatai buvo tik patenkinami. Taip pat reikia pasakyti, jog kartais v\u0117\u017ein\u0117s l\u0105stel\u0117s tampa atsparios vaistams, kurie gydymo prad\u017eioje buvo pakankamai efektyv\u016bs. Tai viena i\u0161 prie\u017eas\u010di\u0173, kod\u0117l kartais taip sunku vaistais i\u0161gydyti v\u0117\u017e\u012f – ypa\u010d i\u0161naikinti solidinius navikus. Jeigu nors viena v\u0117\u017ein\u0117 l\u0105stel\u0117 chemoterapijos kurso metu lieka nesunaikinta, navikas gali atsinaujinti ir sukelti dar daugiau problem\u0173.<\/div>
\u00a0<\/div>
Vaistai negali sunaikinti vis\u0173 k\u016bne esan\u010di\u0173 v\u0117\u017eini\u0173 l\u0105steli\u0173. Tai \u012fvyksta d\u0117l dviej\u0173 pagrindini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173.<\/div>
\u00a0<\/div>
Pirma, kai kada navikas u\u017eauga toks didelis, jog kraujagysl\u0117s nebegali jo viso apr\u016bpinti krauju, o kadangi vaistus po organizm\u0105 i\u0161ne\u0161ioja kraujas, jie kartais negali pasiekti t\u0173 v\u0117\u017eini\u0173 l\u0105steli\u0173, kurios yra naviko gilumoje. Tod\u0117l v\u0117\u017ein\u0117s l\u0105stel\u0117s i\u0161lieka gyvos ir toliau dauginasi bei plinta, be to, jos tampa atsparios vaistams.<\/div>
\u00a0<\/div>
Antroji prie\u017eastis, d\u0117l kurios taip atsitinka, yra nat\u016bral\u016bs organizmo barjerai, blokuojantys vaist\u0173 patekim\u0105 \u012f tam tikras k\u016bno vietas, kurios tokiu b\u016bdu apsisaugo nuo toksini\u0173 med\u017eiag\u0173 poveikio, idant apsaugot\u0173 vis\u0105 organizm\u0105. Kartais jos vadinamos naviko prieglobs\u010diais.<\/div>
\u00a0<\/div>
Dvi svarbiausios sritys, kurios laikomos navik\u0173 prieglobs\u010diu, yra s\u0117klid\u0117s ir smegenys. \u010cia atsiradusi\u0173 v\u0117\u017eini\u0173 l\u0105steli\u0173 vaistai beveik neveikia, tod\u0117l \u0161i\u0173 organ\u0173 v\u0117\u017eys nestabdomai progresuoja, jeigu n\u0117ra gydoma dar ir kitomis priemon\u0117mis, pavyzd\u017eiui, chirurgija ar spinduliais<\/div>\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\n\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i>\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i>\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\n\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\u0160alutiniai chemoterapijos poveikiai\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\n\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t
Kadangi citostatikai veikia ne tik greitai besidauginan\u010dias v\u0117\u017eines l\u0105steles, bet ir sveik\u0173 audini\u0173 l\u0105steles, da\u017enai i\u0161ry\u0161k\u0117ja \u0161alutinis gydymo poveikis. Labiausiai citostatikai veikia sveikas, greitai augan\u010dias ir besidalijan\u010dias \u0161i\u0173 organ\u0173 l\u0105steles:<\/div>
\u00a0<\/div>
– kaul\u0173 \u010diulp\u0173 (kuriuose gaminamos kraujo l\u0105stel\u0117s),<\/div>
– vir\u0161kinamojo trakto,<\/div>
– plauk\u0173 folikul\u0173,<\/div>
– odos,<\/div>
– \u0161irdies – kraujagysli\u0173 sistemos,<\/div>
– endokrininiai sutrikimai,<\/div>
– poveikis nerviniam audiniui.<\/div>
\u00a0<\/div>
Prie\u0161v\u0117\u017einiai preparatai veikia ir inkstus, kepenis, \u0161lapimo p\u016bsl\u0119, nerv\u0173, kaul\u0173 – raumen\u0173 sistem\u0105.<\/div>
\u00a0<\/div>
Pagal i\u0161ry\u0161k\u0117jimo laik\u0105 \u0161alutinis poveikis skirstomas \u012f dvi grupes:<\/div>
\u00a0<\/div>
I.\u016amusis:<\/div>
– pykinimas ir v\u0117mimas,<\/div>
– gleivini\u0173 i\u0161op\u0117jimas,<\/div>
– plauk\u0173 slinkimas,<\/div>
– viduriavimas,<\/div>
– kraujo gamybos slopinimas,<\/div>
– vietin\u0117s reakcijos.<\/div>
\u00a0<\/div>
II.V\u0117lyvasis:<\/div>
– poveikis plau\u010di\u0173 audiniui,<\/div>
– poveikis \u0161irdies raumeniui,<\/div>
– poveikis inkstams,<\/div>
– kraujo gamybos ir imuniteto slopinim\u0105.<\/div>
\u00a0<\/div>
Pykinimas ir v\u0117mimas<\/b><\/div>
\u00a0<\/div>
Citostatikai, veikiantys vir\u0161kinam\u0105j\u012f trakt\u0105 bei t\u0105 smegen\u0173 srit\u012f, kuri kontroliuoja v\u0117mim\u0105, gali b\u016bti pykinimo ir v\u0117mimo prie\u017eastis. Ligoni\u0173 apklausos duomenimis tai vieni i\u0161 da\u017eniausi\u0173 ir nemaloniausi\u0173 \u0161alutini\u0173 poveiki\u0173, varginan\u010di\u0173 pacientus chemoterapijos metu. J\u0173 intensyvumas gali b\u016bti \u012fvairus: nuo nedidelio \u0161leik\u0161tulio ar apetito suma\u017e\u0117jimo iki visi\u0161ko negal\u0117jimo nieko praryti ir nuolatinio v\u0117mimo. Jei tokia ligonio b\u016bkl\u0117 nekoreguojama, \u0161ie \u0161alutiniai rei\u0161kiniai gali rimtai komplikuotis. Tai sutrikdo ligonio maisto med\u017eiag\u0173, organizmo skys\u010di\u0173 ir elektrolit\u0173 apykait\u0105. D\u0117l nepakankamo maisto \u012fsisavinimo, audiniai sunkiau atsistato ir sveiksta. Pykinimo ir v\u0117mimo intensyvum\u0105 s\u0105lygoja gydymui naudojam\u0173 citostatik\u0173 emetogeni\u0161kumas (geb\u0117jimas sukelti pykinim\u0105 ir v\u0117mim\u0105), paciento am\u017eius, lytis, individualus jautrumas citostatikams bei paciento b\u016bkl\u0117.<\/div>
\u00a0<\/div>
Pykinimo ir v\u0117mimo intensyvum\u0105 lemia daugyb\u0117 jau min\u0117t\u0173 rizikos faktori\u0173, be abejon\u0117s, svarb\u016bs yra ir gretutiniai susirgimai: cukrinis diabetas, ir kt.<\/div>
\u00a0<\/div>
Pagal trukm\u0119 pykinimas ir v\u0117mimas skirstomas \u012f:<\/div>
\u00a0<\/div>
–\u00a0 \u016bm\u0173 (pirmas 24 val.),<\/div>
–\u00a0 u\u017esit\u0119sus\u012f (iki 2 par\u0173 po chemoterapijos),<\/div>
–\u00a0 v\u0117lyv\u0105 (i\u0161ry\u0161k\u0117jantis 2-3 par\u0105 po chemoterapijos, b\u016bdingesnis cisplatinos tipo chemoterapijai, pikas – po 48 val.),<\/div>
– i\u0161ankstin\u012f (prasideda dar neprad\u0117jus gydymo, b\u016bdingas kartotiniems kursams, daugiau susij\u0119s su neurovegetacin\u0117mis reakcijomis).<\/div>
\u00a0<\/div>
Pykinimas da\u017eniausiai prasideda pra\u0117jus 4-6 val. po citostatik\u0173 sula\u0161inimo ir trunka 2-5 d. Atsi\u017evelgiant \u012f tai, profilaktin\u012f antiemetin\u012f (v\u0117mim\u0105 slopinant\u012f) gydym\u0105 rekomenduojama prad\u0117ti prie\u0161 leid\u017eiant citostatikus ir t\u0119sti 3-5 paras. Jei stiprus pykinimas trunka ilgiau nei kelias dienas ar net stipr\u0117ja, tai rei\u0161kia, kad skirta per ma\u017ea medikament\u0173 nuo pykinimo doz\u0117 arba sutrikusi vaistus i\u0161 organizm\u0105 \u0161alinan\u010di\u0173 organ\u0173 (inkst\u0173, kepen\u0173) veikla.<\/div>
\u00a0<\/div>
\u0160i\u0173 rei\u0161kini\u0173 gydymui iki selektyvi\u0173 5HT3 atradimo pla\u010diai buvo vartojamas metoklopramidas, ta\u010diau \u0161iandien d\u0117l nepakankamo efektyvumo ir didelio \u0161alutini\u0173 rei\u0161kini\u0173 pasirei\u0161kimo ma\u017eai vartojamas. Nauj\u0173, tikslingai veikian\u010di\u0173 \u012f v\u0117mimo centr\u0105 smegenyse 5 – hidroksitriptamino ( 5HT3) receptori\u0173 antagonist\u0173 atradimas, radikaliai pakeit\u0117 antiemetinio (prie\u0161 pykinim\u0105) gydymo galimybes. \u0160i vaist\u0173 grup\u0117 tapo standartiniu gydymu, skiriant prie\u0161v\u0117\u017einio gydymo schemas. Taikant medikamentin\u012f gydym\u0105 patariama laikytis ir atitinkamos mitybos bei re\u017eimo.<\/div>
\u00a0<\/div>
Reik\u0117t\u0173 vengti: tvanki\u0173 patalp\u0173, dvokian\u010di\u0173 kvap\u0173, pasibjaur\u0117jim\u0105 kelian\u010di\u0173 vaizd\u0173; labai riebaus, a\u0161traus, kvapus skleid\u017eian\u010dio maisto.<\/div>
\u00a0<\/div>
Patartina: da\u017enai v\u0117dinti kambar\u012f; \u010diulpti led\u0105, r\u016bg\u0161\u010dius arba su mentoliu saldainius; skys\u010di\u0173 gerti bent valand\u0105 prie\u0161 ir po valgio, o ne jo metu; jei pykina anksti ryte, pavalgyti sauso maisto; valgyti l\u0117tai, gerai sukramtant; gerti nekarbonizuotus, atv\u0117sintus, nesald\u017eius g\u0117rimus; ma\u017eiau jud\u0117ti, stengtis pails\u0117ti.<\/div>
\u00a0<\/div>
Plauk\u0173 slinkimas<\/b><\/div>
\u00a0<\/div>
\u0160is \u0161alutinis rei\u0161kinys pasitaiko gana da\u017enai ir yra gr\u012f\u017etamojo pob\u016bd\u017eio. Plaukai ima slinkti tod\u0117l, kad staigus toksinis vaisto poveikis pa\u017eeid\u017eia plauko folikul\u0105, o tai sukelia dalin\u012f arba visi\u0161k\u0105 plauk\u0173 i\u0161kritim\u0105. Da\u017eniausiai plaukai slenka suleidus doksorubicino, ciklofosfamido, vinkristino, etopozido, taksolio ar taksotero. Ta\u010diau tai individualu. Plaukai pradeda augti i\u0161kart po gydymo ir visi\u0161kai atauga per 3-5 m\u0117n. Gali b\u016bti pasikeitusi spalva ar plauko savyb\u0117s, ta\u010diau da\u017eniausiai plaukai atauga dar ve\u0161lesni nei buvo. \u0160iuo metu n\u0117ra joki\u0173 priemoni\u0173, kurios apsaugot\u0173 nuo plauk\u0173 kritimo.<\/div>
\u00a0<\/div>
Gleivini\u0173 i\u0161op\u0117jimas<\/b><\/div>
\u00a0<\/div>
<\/b>Burnos ertm\u0117s gleivin\u0117 gali i\u0161op\u0117ti d\u0117l keli\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173: d\u0117l tiesioginio citostatik\u0173 poveikio burnos ertm\u0117s gleivinei ir d\u0117l kraujo gamybos slopinimo kaul\u0173 \u010diulpuose. Da\u017enai \u0161ios dvi prie\u017eastys susideda ir gali sukelti rimt\u0173 problem\u0173 (atsiranda stomatitas). Norint i\u0161vengti \u0161i\u0173 komplikacij\u0173 b\u016btina laikytis burnos higienos, skalauti ar mink\u0161tu \u0161epet\u0117liu valyti dantis po kiekvieno valgymo ir prie\u0161 mieg\u0105, valgyti mink\u0161t\u0105 maist\u0105, burn\u0105 skalauti silpnu druskos ar sodos tirpalu.<\/div>
\u00a0<\/div>
Kraujo gamybos slopinimas<\/b><\/div>
\u00a0<\/div>
Kaip buvo min\u0117ta, vienas i\u0161 svarbesni\u0173 \u0161alutinio citostatik\u0173 poveikio rei\u0161kini\u0173 yra kaul\u0173 \u010diulp\u0173 veiklos slopinimas, d\u0117l kurio kraujyje suma\u017e\u0117ja kraujo element\u0173, kuri\u0173 reikia kovoti su infekcija, stabdyti kraujavim\u0105, perne\u0161ti deguon\u012f\u2026<\/div>
\u00a0<\/div>
Kraujo gamybos slopinimas pasirei\u0161kia:<\/div>
\u00a0<\/div>
– balt\u0173j\u0173 kraujo k\u016bneli\u0173 kieko suma\u017e\u0117jimu (leukopenija) \u2013 infekcijos pavojus;<\/div>
– raudon\u0173j\u0173 kraujo k\u016bneli\u0173 kiekio suma\u017e\u0117jimu (anemija) \u2013 nuovargis, silpnumas;<\/div>
– plok\u0161\u010di\u0173j\u0173 kraujo k\u016bneli\u0173 kiekio suma\u017e\u0117jimu (trombocitopenija) \u2013 kraujavimo pavojus.<\/div>
\u00a0<\/div>
\u0160i\u0173 kraujo element\u0173 skai\u010diaus kritimas \u017eemiau kritin\u0117s ribos yra labai nepageidautinas ir laiku koreguotinas. Po chemoterapijos \u017eemiausi kraujo rodikliai yra septint\u0105 – de\u0161imt\u0105 dien\u0105. Paprastai per 3-4 savaites rodikliai atsistato.<\/div>
\u00a0<\/div>
Viduriavimas<\/b><\/div>
\u00a0<\/div>
D\u0117l citostatik\u0173 toksinio poveikio vir\u0161kinimo trakto gleivinei gali prasid\u0117ti viduriavimas.<\/div>
\u00a0<\/div>
Rekomenduojama:<\/div>
– valgyti ma\u017eai skaidul\u0173, bet daug baltym\u0173, kalorij\u0173 turint\u012f maist\u0105;<\/div>
– nevalgyti riebi\u0173, rupi\u0173, kiet\u0173, kept\u0173 valgi\u0173, \u0161vie\u017ei\u0173 vaisi\u0173, dar\u017eovi\u0173, negerti kavos, citrusini\u0173 vaisi\u0173 sul\u010di\u0173;<\/div>
– vartoti produktus turin\u010dius daug kalio (virtos bulv\u0117s, bananai);<\/div>
– gerti mineralin\u012f vanden\u012f; – vartoti vaistus nuo viduriavimo;<\/div>
– valgyti balt\u0105 duon\u0105, makaron\u0173 gaminius, \u017euv\u012f, kiau\u0161inius, virtas dar\u017eoves, vi\u0161tien\u0105, pieno produktus.<\/div>
\u00a0<\/div>
Vietin\u0117s reakcijos<\/b><\/div>
\u00a0<\/div>
Vietin\u0117s komplikacijos infuzijos vietoje gali kilti d\u0117l citostatik\u0173 patekimo \u012f aplinkinius audinius. Galimos pasekm\u0117s – u\u017edegimas, kartais nekroz\u0117, kuri\u0105 reikia gydyti chirurgi\u0161kai. Jei i\u0161kart po suleidimo jau\u010diamas skausmas, deginimas injekcijos vietoje, ji parausta, rekomenduojama vien\u0105 valand\u0105 d\u0117ti \u0161altus kompresus, rank\u0105 laikyti auk\u0161\u010diau pakelt\u0105, kit\u0105 dien\u0105 galimi ir \u0161ildomieji spiritiniai kompresai.<\/div>\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/section>\n\t\t\t\t<\/div>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Knygos Kas yra v\u0117\u017eys? \u0160altinis Geffen J. R. Kelion\u0117 per v\u0117\u017e\u012f. K., 2003 Kas tai yra v\u0117\u017eys \u017dodis v\u0117\u017eys n\u0117ra vienos kokios nors ligos pavadinimas. N\u0117ra ir vienintel\u0117s j\u012f sukelian\u010dios prie\u017easties. Yra \u017einoma apie 100 lig\u0173, kurios \u012fvardijamos terminu \u2013 v\u0117\u017eys. Tiksliau \u0161i\u0105 lig\u0105 b\u016bt\u0173 vadinti piktybiniu naviku. Juo susergama, kai l\u0105stel\u0117s ima elgtis nenormaliai […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"parent":3853,"menu_order":2,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","template":"elementor_header_footer","meta":{"footnotes":""},"class_list":["post-3984","page","type-page","status-publish","hentry"],"yoast_head":"\nKas yra v\u0117\u017eys? \/ Geffen J. R. Kelion\u0117 per v\u0117\u017e\u012f. K., 2003. - Labdaros ir paramos fondas \u201eRugut\u0117\u201c<\/title>\n<meta name=\"description\" content=\"\u017dodis v\u0117\u017eys n\u0117ra vienos kokios nors ligos pavadinimas. N\u0117ra ir vienintel\u0117s j\u012f sukelian\u010dios prie\u017easties....\" \/>\n<meta name=\"robots\" content=\"index, follow, max-snippet:-1, max-image-preview:large, max-video-preview:-1\" \/>\n<link rel=\"canonical\" href=\"https:\/\/rugute.lt\/en\/informacija\/knygos-straipsniai\/kas-yra-vezys\/\" \/>\n<meta property=\"og:locale\" content=\"en_GB\" \/>\n<meta property=\"og:type\" content=\"article\" \/>\n<meta property=\"og:title\" content=\"Kas yra v\u0117\u017eys? \/ Geffen J. R. Kelion\u0117 per v\u0117\u017e\u012f. K., 2003. - Labdaros ir paramos fondas \u201eRugut\u0117\u201c\" \/>\n<meta property=\"og:description\" content=\"\u017dodis v\u0117\u017eys n\u0117ra vienos kokios nors ligos pavadinimas. N\u0117ra ir vienintel\u0117s j\u012f sukelian\u010dios prie\u017easties....\" \/>\n<meta property=\"og:url\" content=\"https:\/\/rugute.lt\/en\/informacija\/knygos-straipsniai\/kas-yra-vezys\/\" \/>\n<meta property=\"og:site_name\" content=\"Labdaros ir paramos fondas \u201eRugut\u0117\u201c\" \/>\n<meta property=\"article:publisher\" content=\"https:\/\/www.facebook.com\/rugute\/\" \/>\n<meta property=\"article:modified_time\" content=\"2022-01-12T08:32:10+00:00\" \/>\n<meta property=\"og:image\" content=\"https:\/\/rugute.lt\/wp-content\/uploads\/2019\/01\/rugute_logo_uzrasas.png\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:width\" content=\"2000\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:height\" content=\"646\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:type\" content=\"image\/png\" \/>\n<meta name=\"twitter:card\" content=\"summary_large_image\" \/>\n<meta name=\"twitter:site\" content=\"@rugute\" \/>\n<meta name=\"twitter:label1\" content=\"Estimated reading time\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:data1\" content=\"25 minutes\" \/>\n<script type=\"application\/ld+json\" class=\"yoast-schema-graph\">{\"@context\":\"https:\\\/\\\/schema.org\",\"@graph\":[{\"@type\":\"WebPage\",\"@id\":\"https:\\\/\\\/rugute.lt\\\/informacija\\\/knygos-straipsniai\\\/kas-yra-vezys\\\/\",\"url\":\"https:\\\/\\\/rugute.lt\\\/informacija\\\/knygos-straipsniai\\\/kas-yra-vezys\\\/\",\"name\":\"Kas yra v\u0117\u017eys? \\\/ Geffen J. R. Kelion\u0117 per v\u0117\u017e\u012f. K., 2003. - Labdaros ir paramos fondas \u201eRugut\u0117\u201c\",\"isPartOf\":{\"@id\":\"https:\\\/\\\/rugute.lt\\\/#website\"},\"datePublished\":\"2020-04-15T21:09:31+00:00\",\"dateModified\":\"2022-01-12T08:32:10+00:00\",\"description\":\"\u017dodis v\u0117\u017eys n\u0117ra vienos kokios nors ligos pavadinimas. N\u0117ra ir vienintel\u0117s j\u012f sukelian\u010dios prie\u017easties....\",\"breadcrumb\":{\"@id\":\"https:\\\/\\\/rugute.lt\\\/informacija\\\/knygos-straipsniai\\\/kas-yra-vezys\\\/#breadcrumb\"},\"inLanguage\":\"en-GB\",\"potentialAction\":[{\"@type\":\"ReadAction\",\"target\":[\"https:\\\/\\\/rugute.lt\\\/informacija\\\/knygos-straipsniai\\\/kas-yra-vezys\\\/\"]}]},{\"@type\":\"BreadcrumbList\",\"@id\":\"https:\\\/\\\/rugute.lt\\\/informacija\\\/knygos-straipsniai\\\/kas-yra-vezys\\\/#breadcrumb\",\"itemListElement\":[{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":1,\"name\":\"Prad\u017eia\",\"item\":\"https:\\\/\\\/rugute.lt\\\/\"},{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":2,\"name\":\"Informacija\",\"item\":\"https:\\\/\\\/rugute.lt\\\/informacija\\\/\"},{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":3,\"name\":\"Knygos ir straipsniai\",\"item\":\"https:\\\/\\\/rugute.lt\\\/informacija\\\/knygos-straipsniai\\\/\"},{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":4,\"name\":\"Kas yra v\u0117\u017eys? \\\/ Geffen J. R. Kelion\u0117 per v\u0117\u017e\u012f. K., 2003.\"}]},{\"@type\":\"WebSite\",\"@id\":\"https:\\\/\\\/rugute.lt\\\/#website\",\"url\":\"https:\\\/\\\/rugute.lt\\\/\",\"name\":\"Labdaros ir paramos fondas \u201eRugut\u0117\u201c\",\"description\":\"Parama vaikams sergantiems v\u0117\u017eiu\",\"publisher\":{\"@id\":\"https:\\\/\\\/rugute.lt\\\/#organization\"},\"potentialAction\":[{\"@type\":\"SearchAction\",\"target\":{\"@type\":\"EntryPoint\",\"urlTemplate\":\"https:\\\/\\\/rugute.lt\\\/?s={search_term_string}\"},\"query-input\":{\"@type\":\"PropertyValueSpecification\",\"valueRequired\":true,\"valueName\":\"search_term_string\"}}],\"inLanguage\":\"en-GB\"},{\"@type\":\"Organization\",\"@id\":\"https:\\\/\\\/rugute.lt\\\/#organization\",\"name\":\"Labdaros ir paramos fondas \u201eRugut\u0117\u201c\",\"url\":\"https:\\\/\\\/rugute.lt\\\/\",\"logo\":{\"@type\":\"ImageObject\",\"inLanguage\":\"en-GB\",\"@id\":\"https:\\\/\\\/rugute.lt\\\/#\\\/schema\\\/logo\\\/image\\\/\",\"url\":\"https:\\\/\\\/rugute.lt\\\/wp-content\\\/uploads\\\/2021\\\/09\\\/Rugute_logo-b.svg\",\"contentUrl\":\"https:\\\/\\\/rugute.lt\\\/wp-content\\\/uploads\\\/2021\\\/09\\\/Rugute_logo-b.svg\",\"width\":585,\"height\":583,\"caption\":\"Labdaros ir paramos fondas \u201eRugut\u0117\u201c\"},\"image\":{\"@id\":\"https:\\\/\\\/rugute.lt\\\/#\\\/schema\\\/logo\\\/image\\\/\"},\"sameAs\":[\"https:\\\/\\\/www.facebook.com\\\/rugute\\\/\",\"https:\\\/\\\/x.com\\\/rugute\",\"https:\\\/\\\/www.instagram.com\\\/rugute.lt\\\/\",\"https:\\\/\\\/www.linkedin.com\\\/company\\\/rugute\",\"https:\\\/\\\/www.youtube.com\\\/user\\\/Rugute\\\/videos\",\"https:\\\/\\\/lt.wikipedia.org\\\/wiki\\\/Rugut\u0117\"]}]}<\/script>\n<!-- \/ Yoast SEO plugin. -->","yoast_head_json":{"title":"Kas yra v\u0117\u017eys? \/ Geffen J. R. Kelion\u0117 per v\u0117\u017e\u012f. K., 2003. - Labdaros ir paramos fondas \u201eRugut\u0117\u201c","description":"\u017dodis v\u0117\u017eys n\u0117ra vienos kokios nors ligos pavadinimas. N\u0117ra ir vienintel\u0117s j\u012f sukelian\u010dios prie\u017easties....","robots":{"index":"index","follow":"follow","max-snippet":"max-snippet:-1","max-image-preview":"max-image-preview:large","max-video-preview":"max-video-preview:-1"},"canonical":"https:\/\/rugute.lt\/en\/informacija\/knygos-straipsniai\/kas-yra-vezys\/","og_locale":"en_GB","og_type":"article","og_title":"Kas yra v\u0117\u017eys? \/ Geffen J. R. Kelion\u0117 per v\u0117\u017e\u012f. K., 2003. - Labdaros ir paramos fondas \u201eRugut\u0117\u201c","og_description":"\u017dodis v\u0117\u017eys n\u0117ra vienos kokios nors ligos pavadinimas. N\u0117ra ir vienintel\u0117s j\u012f sukelian\u010dios prie\u017easties....","og_url":"https:\/\/rugute.lt\/en\/informacija\/knygos-straipsniai\/kas-yra-vezys\/","og_site_name":"Labdaros ir paramos fondas \u201eRugut\u0117\u201c","article_publisher":"https:\/\/www.facebook.com\/rugute\/","article_modified_time":"2022-01-12T08:32:10+00:00","og_image":[{"width":2000,"height":646,"url":"https:\/\/rugute.lt\/wp-content\/uploads\/2019\/01\/rugute_logo_uzrasas.png","type":"image\/png"}],"twitter_card":"summary_large_image","twitter_site":"@rugute","twitter_misc":{"Estimated reading time":"25 minutes"},"schema":{"@context":"https:\/\/schema.org","@graph":[{"@type":"WebPage","@id":"https:\/\/rugute.lt\/informacija\/knygos-straipsniai\/kas-yra-vezys\/","url":"https:\/\/rugute.lt\/informacija\/knygos-straipsniai\/kas-yra-vezys\/","name":"Kas yra v\u0117\u017eys? \/ Geffen J. R. Kelion\u0117 per v\u0117\u017e\u012f. K., 2003. - Labdaros ir paramos fondas \u201eRugut\u0117\u201c","isPartOf":{"@id":"https:\/\/rugute.lt\/#website"},"datePublished":"2020-04-15T21:09:31+00:00","dateModified":"2022-01-12T08:32:10+00:00","description":"\u017dodis v\u0117\u017eys n\u0117ra vienos kokios nors ligos pavadinimas. N\u0117ra ir vienintel\u0117s j\u012f sukelian\u010dios prie\u017easties....","breadcrumb":{"@id":"https:\/\/rugute.lt\/informacija\/knygos-straipsniai\/kas-yra-vezys\/#breadcrumb"},"inLanguage":"en-GB","potentialAction":[{"@type":"ReadAction","target":["https:\/\/rugute.lt\/informacija\/knygos-straipsniai\/kas-yra-vezys\/"]}]},{"@type":"BreadcrumbList","@id":"https:\/\/rugute.lt\/informacija\/knygos-straipsniai\/kas-yra-vezys\/#breadcrumb","itemListElement":[{"@type":"ListItem","position":1,"name":"Prad\u017eia","item":"https:\/\/rugute.lt\/"},{"@type":"ListItem","position":2,"name":"Informacija","item":"https:\/\/rugute.lt\/informacija\/"},{"@type":"ListItem","position":3,"name":"Knygos ir straipsniai","item":"https:\/\/rugute.lt\/informacija\/knygos-straipsniai\/"},{"@type":"ListItem","position":4,"name":"Kas yra v\u0117\u017eys? \/ Geffen J. R. Kelion\u0117 per v\u0117\u017e\u012f. K., 2003."}]},{"@type":"WebSite","@id":"https:\/\/rugute.lt\/#website","url":"https:\/\/rugute.lt\/","name":"Childhood Cancer Fund Rugut\u0117","description":"Parama vaikams sergantiems v\u0117\u017eiu","publisher":{"@id":"https:\/\/rugute.lt\/#organization"},"potentialAction":[{"@type":"SearchAction","target":{"@type":"EntryPoint","urlTemplate":"https:\/\/rugute.lt\/?s={search_term_string}"},"query-input":{"@type":"PropertyValueSpecification","valueRequired":true,"valueName":"search_term_string"}}],"inLanguage":"en-GB"},{"@type":"Organization","@id":"https:\/\/rugute.lt\/#organization","name":"Childhood Cancer Fund Rugut\u0117","url":"https:\/\/rugute.lt\/","logo":{"@type":"ImageObject","inLanguage":"en-GB","@id":"https:\/\/rugute.lt\/#\/schema\/logo\/image\/","url":"https:\/\/rugute.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/09\/Rugute_logo-b.svg","contentUrl":"https:\/\/rugute.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/09\/Rugute_logo-b.svg","width":585,"height":583,"caption":"Labdaros ir paramos fondas \u201eRugut\u0117\u201c"},"image":{"@id":"https:\/\/rugute.lt\/#\/schema\/logo\/image\/"},"sameAs":["https:\/\/www.facebook.com\/rugute\/","https:\/\/x.com\/rugute","https:\/\/www.instagram.com\/rugute.lt\/","https:\/\/www.linkedin.com\/company\/rugute","https:\/\/www.youtube.com\/user\/Rugute\/videos","https:\/\/lt.wikipedia.org\/wiki\/Rugut\u0117"]}]}},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/rugute.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/3984","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/rugute.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"https:\/\/rugute.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/rugute.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/rugute.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3984"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/rugute.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/3984\/revisions"}],"up":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/rugute.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/3853"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/rugute.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3984"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}