Neuroblastoma

 

Neuroblastoma – tai piktybinis simpatinės nervų sistemos navikas. Ši sistema reguliuoja organizmo funkcijas, išskirdama chemiškai aktyvias medžiagas, pavyzdžiui, adrenaliną. Daugiau nei pusė šių navikų išsivysto antinksčiuose.

 

Sergamumas

Neuroblastoma sudaro 8-10 % visų piktybinių vaikų navikų ir yra dažniausias navikas pirmaisiais gyvenimo metais. Didžiajai daliai vaikų neuroblastoma diagnozuojama iki 5 m. amžiaus. Berniukai serga dažniau nei mergaitės.

 

Priežastys

Dažniausiai neuroblastoma išsivysto be jokios aiškios priežasties. Pastebėtas ryšis su kitomis ligomis, pvz., Hirschprungo liga (storosios žarnos vystymosi anomalija) ar von Recklinghauseno neurofibromatoze. Maždaug 1-2 % atvejų nustatoma šeiminė ligos anamnezė, tokiais atvejais paprastai randami dauginiai tumorai. Manoma, jog paveldimos neuroblastomos atveju įvyksta geno, esančio 16 chromosomoje, mutacija.

 

Simptomai

Liga gali pasireikšti įvairiais simptomais. Jie priklauso nuo naviko lokalizacijos ir išplitimo. Neuroblastomai esant pilve, tėvai prausdami ar rengdami vaiką paprastai apčiuopia darinį ar guzą. Pilvas gali atrodyti padidėjęs. Jei tumoras susidaro krūtinės ląstoje ar kakle, gali atsirasti lėtinis kosulys, dusulys, išryškėti Hornerio sindromas (voko nusileidimas, susiaurėjęs vyzdys, sumažėjęs pakenktos pusės veido prakaitavimas). Vaikas ima blogai valgyti, netenka svorio, dažnai viduriuoja ar vemia. Gali pakilti temperatūra, atsirasti neįprastas nuovargis, irzlumas.

 

Retas, bet gana būdingas, opsomioklonijos sindromas, pasireiškiantis sutrikusia koordinacija ir staigiais nevalingais akių judesiais („šokančių akių ir pėdų“ sindromas).

 

Net 75 % atvejų diagnozės nustatymo metu, navikas jau būna išplitęs į aplinkinius audinius arba metastazavęs. Tumorui išplitus į kaulus, vaikas pradeda šlubuoti, vengia stotis, vyresni skundžiasi kaulų skausmais. Atsiradus metastazėms akiduobėse, aplink akis pastebimi juodi ratilai. Jei navikas pažeidžia nugaros smegenis, atsiranda nugaros skausmai, sutrinka šlapinimasis ar tuštinimasis. Gali atsirasti galūnių silpnumas. Pažeidus kaulų čiulpus, dėl mažakraujystės išblykšta oda, o sumažėjus trombocitų skaičiui, joje atsiranda smulkios kraujosruvos.

 

Diagnostika

Diagnozuojant ligą, atliekami įvairūs tyrimai:

- klinikinis kraujo tyrimas;

- radioizotopinis kaulų skenavimas;

- pilvo kompiuterinė (KT) ir/ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT), atkreipiant dėmesį į limfmazgius ir kepenis;

- krūtinės ląstos rentgenografija, esant reikalui – KT, MRT;

- hormoniniai tyrimai: katecholaminų ir jų skilimo produktų (vanililmigdolų, homovanilinės rūgšties) koncentracijos nustatymas šlapime;

- padidėjusių limfmazgių bei paties tumoro biopsija (audinio paėmimas tolimesniam ištyrimui mikroskopu ir genetiniams tyrimams – N-myc, kitaip MYCN, geno kiekio nustatymui);

- kaulų čiulpų aspiracija ir biopsija.

 

Priklausomai nuo vaiko amžiaus, naviko dydžio, išplitimo į limfmazgius, gretimus ir atokius organus, nustatoma ligos stadija.

 

Gydymas

Priklausomai nuo ligos stadijos ir jos atsinaujinimo (recidyvo) rizikos, gali būti taikomas chirurginis, spindulinis gydymas, chemoterapija ir, kai kada, kaulų čiulpų ar periferinių kamieninių ląstelių transplantacija. Gydymo tikslas – kuo greičiau sunaikinti visas navikines ląsteles, taip pasiekiant visišką remisiją. Laikoma, kad remisija pasiekta, kuomet išnyksta visi ligos simptomai ir požymiai, o navikinių ląstelių nerandama jokiais įprastiniais tyrimo metodais.

 

Chirurginis gydymas

Jei navikas neišplitęs ir jį įmanoma pašalinti, operacija atliekama kaip galima greičiau. Deja, dažniausiai prieš operaciją tenka taikyti chemoterapiją, kad navikas sumažėtų. Toli pažengusios ligos atvejais, net po chemoterapijos, chirurginis tumoro pašalinimas būna nepilnas, todėl papildomai taikomas spindulinis gydymas.

 

Operuojant, be pirminio naviko, šalinami ir greta esantys limfmazgiai, siekiant įvertinti ar tumoras neišplitęs. Pagrindinės komplikacijos: kraujavimas, sąaugų susidarymas, inkstų kraujagyslių pažeidimas, pooperacinis Hornerio sindromas. Komplikacijos retesnės, jei prieš operaciją taikyta chemoterapija.

 

Chemoterapija

Chemoterapija taikoma beveik visiems gydomiems vaikams. Dažniausiai naudojamas sudėtinis gydymas karboplatina, ciklofosamidu, doksorubicinu, etopozidu. Kiti vartojami vaistai: ifosfamidas, cisplatina, topotekanas, irinotekanas, melfalanas. Gydymas skiriamas naudojantis protokolu, kuriame nurodomi gydymui vartojami vaistai, jų dozės, skyrimo būdas ir režimas.

 

Spindulinis gydymas

Pagrindinis spindulinio gydymo tikslas - sunaikinti naviko likučius, kurių nepavyko pašalinti chirurgiškai net po kelių chemoterapijos kursų. Viso kūno apšvitinimas gali būti taikomas prieš kaulų čiulpų transplantaciją. Kartais spindulinis gydymas naudojamas kaip skausmo malšinimo metodas, esant kaulų pažeidimams.

 

Kaulų čiulpų ir kamieninių ląstelių transplantacija

 

Per paskutinius 15 m. didelės rizikos ar recidyvavusios neuroblastomos gydymui vis dažniau taikoma kamieninių ląstelių transplantacija. Prieš šią procedūrą skiriamas parengiamasis chemoterapinis ar spindulinis gydymas.

 

Biologiniai moduliatoriai ir kitos priemonės

Tiriama eilė kitų priemonių: 13-cis-retinoinė rūgštis, citokinų (IL-2) genetinė terapija ir kitos imunoterapijos priemonės (pvz., monokloniniai antikūnai prieš GD2 gangliozidus, esančius neuroblastomos ląstelėse), antiangiogeneziniai (kraujagyslių susidarymą stabdantys) vaistai.

 

Prognozė

Per pastaruosius du dešimtmečius neuroblastomų gydymas žymiai pagerėjo. Esant nedideliam, nors ir metastazavusiam navikui, didžioji dalis vaikų pagydomi. Susirgus kūdikystėje, net ir esant išplitusiam navikui (vadinamoji 4S stadija), gana didelė tumoro savaiminio išnykimo tikimybė.