Fondo savanorė Asta dalinasi prisiminimais

 

Turbūt niekad nepamiršiu, kaip beveik prieš dešimtmetį, vienos kolegės prašymu surast tam tikrą informaciją apie onkologinę ligą, naršydama internete aptikau „Rugutės“ puslapį... Užsukau... ir nebegalėjau išeit. Perskaičiau viską - Rugilės ligos istoriją, gydymo eigą, perskaičiau kitų vaikučių istorijas, pokalbius forume. Buvau neseniai palaidojusi tėtį kuris tris metus kovojo su onkologine liga, nemažai laiko su kelių metų sūnumi praleidusi ligoninėje, todėl visa tai, kas parašyta tinklapyje buvo taip artima. Skaitydama išgyvenau kiekvieno ligoniuko dalią, žavėjausi mažųjų drąsa ir ištverme, lenkiau galvą prieš viską pakeliančias mamas ir tėčius. Tuo metu studijavau doktorantūroje, daug laiko leidau Švedijoje, turėjau galimybę susipažinti su naujausia moksline literatūra, straipsniais onkologinėmis temomis, tad maniau, kad nors taip galėčiau būti naudinga fondui.

 

Tačiau žinutė forume, kurioje mažas berniukas Pijus, kovojantis su itin retu smegenų vėžiu, Kalėdoms užsiprašė smuiko, buvo lemiama, nes Pijaus ir jo nekasdieniško noro dėka susipažinau su Edita. Nežinau ar buvo kam nutikę taip kaip man, bet pirmą kart sutikus Editą atrodė, kad pažįstu ją visą gyvenimą. Taigi Kalėdinė kelionė su smuikeliu pas Pijų, buvo lyg naujo etapo mano pačios gyvenime pradžia. Nes Editos atvertos „Rugutės“ fondo durys, atvėrė duris ir į draugystę, kuri leido pažinti nuostabius ir nepakartojamus žmones.

 

Tikrai žaviuosi Editos ir Dainoro ryžtu, drąsa, ištverme, rūpestingumu bei meile. Nes šių savybių dėka kiekvienas fondo globotinis apgaubiamas ne tik rūpesčiu, bet ir palaikomas, padrąsinamas. Net nežinau ar „Rugutės“ fondui vis dar tinka pavadinimas fondas, nes tai kas jaučiama fonde, dažniausiai jaučiama šeimoje, kur žinai, kad tave supras, kad palaikys, padrąsins, kai reikia paguos, bet svarbiausia - tave mylės!

 

Todėl dešimtojo gimtadienio proga brangiausiems „Rugutės“ kapitonams ir jų tėveliams noriu palinkėt tikėjimo ir ištvermės plaukiant banguotomis jūromis pasveikimo link, o „Rugutės“ komandai, kaip darniai šeimai, visad būti šalia mažųjų kapitonų lydint juos į taip norimą ir svarbų tikslą!